2012 m. birželio 8 d.

Griaunant mitus: apsaugos signalizacijos vertė

Klausantis „commonsensų“ (tai tokie tinklaraštininkai, sveiku protu bandantys įveikti visokio plauko apribojimus) pranešimo „LOGIN“ konferencijoje, kilo labai ryškios asociacijos tarp mitų, kuriuos jie paneiginėjo šnekėdami apie IT inovacijas ir tų įsitikinimų, kurie sklando apie apsaugos sistemas.
Populiariausias mitas saugos srityje – moderni apsaugos / vaizdo stebėjimo sistema pati savaime didina saugumą.
Keli pavyzdžiai  „iš gyvenimo“:
„ - Man reikia geros signalizacijos su pranešimais į mobiliaką.  Dzin, kad mano name vitrininiai langai į visas puses ir tik graži gyvatvorė juosia sklypą. Duok gerą signalizaciją, nes plėvelė ant langų stiklų – negražu ir nemadinga, o saugos tarnyba – brangu ir nepadės...
<...>
 - Ką darysiu gavęs sms...? - Gal kaimynui paskambinsiu...“
Arba:
„Mes norime vaizdo kamerų, kad saugotų nuo prekių vagysčių iš sandėlio. Nors mes tik spėjam, kad vagia sandėlyje, tačiau geriau prekių judėjimo tvarkos nekeisim, apskaitos kontrolės netobulinsim, tiesiog naujas kameras įrengsim – gal padės.“
Dar vienas:
„Po pastarosios vagystės įdiegėme apsaugos sistemą, apdraudėme turtą, bet vis tiek iš vitrinos kompiuteriai vėl „išėjo“...“
Visais šiais atvejais siekiama „įdarbinti“ modernias elektronines technologijas, perkeliat joms atsakomybę už savo turtą. Tai populiaru, madinga, tačiau išvardintose situacijose mažai naudinga. Pirmuoju ir trečiuoju atvejais efektyviau būtų apsunkinti prieinamumą ir pasiekiamumą, o antruoju – diegti naują apskaitos tvarką arba paprastinti, skaidrinti ir optimizuoti esamą.
Saugos procese vienas svarbiausių principų - nuoseklumas.
Pradžioje, tyrimų, analizės ar, tiesiog, sveiko proto metodu turite nuspręsti ką norite saugoti. Tada suskaičiuoti saugomo objekto vertę ir įvertinti riziką (procentais ar 0-1 intervalo skaičiumi), kad objektas bus dalinai ar visiškai atskleistas, pavogtas ar sunaikintas. Objekto vertė suprantama ir kaip fizinis praradimas, ir kaip veiklos apribojimas netekus daikto ar paslaugos. 
Tada šiek tiek matematikos:
objekto vertė x rizika = galima žala.
Saugomo objekto vertės Jūs, dažniausiai, negalite niekaip įtakoti, todėl visas saugos procesas sukasi aplink vieną užduotį – rizikos mažinimą.
Rinkdamiesi bet kokią saugos procedūrą ar technologiją turite nuolat lyginti du skaičius: diegiamo įrankio kainą ir prognozuojamą rizikos, tuo pačiu ir tikėtinos žalos sumažėjimą. Suprantama, jei išleisite daugiau nei apsaugosite – apsaugos įrankis netinkamas. 
Jūsų rizikos valdymo arsenale iš viso yra trys esminės saugos įrankių grupės:
  • organizaciniai-informaciniai,
  • fiziniai ir
  • elektroniniai įrankiai.
Organizacinių-informacinių priemonių vertė saugai yra panaši į buhalterinės apskaitos vertę finansų sričiai. Šiais įrankiais Jūs nustatote taisykles, kurių laikantis vyks bet kokie veiksmai ir operacijos su saugomais objektais ir aplink juos.
Keli šių priemonių aspektai:
Kritiškai įvertinkite kuri informacija yra konfidenciali ir kritinė Jūsų saugomam objektui. Paruoškite procedūras personalui: kaip, kam ir kokiais būdais ši informacija gali būti atskleista, kokia grės atsakomybė už žalą, atsiradusią nesilaikant šių procedūrų.
Jei saugote kintančias, mobilias vertybes, sukurkite ar pakeiskite apskaitos tvarką taip, kad turėtume pakankamą ir aktualią informaciją apie saugomo objekto kiekį, būklę ir vietą. Labai svarbu, kad kiekviename objekto judėjimo taške už jį būtų atsakingi konkretūs asmenys, būtų tiksli ir atsekama atsakomybės perdavimo tvarka.
Kritinėms paslaugoms numatykite rezervinius šaltinius, kas juos prižiūrės ir valdys bei kaip bus atliekamas perėjimas į avarinį bei grįžimas į normalų darbo režimus.
Mūsų krašte mažai populiarūs, tačiau efektyvūs įrankiai yra saugos mokymai, vykdomi modeliuojant ir simuliuojant saugumo pažeidimo incidentus.
Apie organizacinių-informacinių įrankių įvairovę ir galimybes, galbūt, gims atskiras įrašas, o dabar noriu pabrėžti, kad ši grupė teikia didžiausią naudą už mažiausią kainą, ji yra visapusiškiausia, todėl be jos tiek fiziniai, tiek elektroniniai įrankiai praranda didžiąją dalį savo galios arba dar blogiau – tik sukelia didesnį chaosą.
Fiziniai saugos įrankiai – tai užkardos, greičio ribojimo kalneliai, durys, užraktai, grotos, žaliuzės ir pan. Šie įrankiai iš esmės yra skirti sumažinti saugomo objekto patrauklumą neteisėtiems veiksmams, apribojant ir apsunkinant jo pasiekiamumą pašaliniams asmenims. Ribojančios priemonės ilgina laiko trukmę, reikalingą objektui pasiekti, o sunkinančios pasiekiamumą – reikalauja iš įsibrovėlio papildomų fizinių, techninių irba finansinių resursų.
Fiziniai įrankiai skirti labai siaurai, bet tuo pačiu svarbiai rizikos sričiai valdyti.

Tiems, kas turėjo kantrybės perskaityti iki šios vietos - dabar pasiekėme tą hiperbolizuotą elektroninę saugą.
Organizacinės-informacinės priemonės skirtos neteisėtų veiksmų prevencijai, fiziniai įrankiai - tų veiksmų ribojimui, o elektroninės priemonės tik informuoja apie nesankcionuotą veiklą. Ir nieko daugiau.
Be to, lyginant su aukščiau išvardintomis, elektroninėms priemonėms būtini didesni žmogiškieji resursai, kurie šias technologijas valdys, prižiūrės ir reaguos į jų suveikimus.
Apibendrinant, elektronikos priemonių arsenalo teikiama nauda viena mažiausių, o kaina bene didžiausia. 
Jokiu būdu neišsižadu judesio jutiklių, vaizdo kamerų ir elektroninių perimetro barjerų. Jie reikalingi. Tačiau tai tik pagalbiniai įrankiai. Jie stiprina ir efektyvina kontrolę, didina informacijos pasiekiamumo ir apdorojimo greitį, dažnai taupo laiką, iš kai kurių procesų pašalina žmogiškąjį faktorių, teikia komfortą, tačiau vis tiek lieka garbingoje trečioje mūsų turimo saugos priemonių arsenalo vietoje.
Būkite nuoseklūs. Įveikus visus etapus iki elektroninių priemonių diegimo, kiekvienas instaliuotas jutiklis bei kiekviena vaizdo kamera turės aiškią ir konkrečią užduotį, kuri nebus maskuojama po populiariais žodžiais: „saugoti“ ir „stebėti“.
Pabaigai priminsiu: - naudokite saugos priemones atsakingai, kad jos netaptų nauju Jūsų verslo ar gyvenimo apribojimu. Sauga ir efektyvumas vienas kitam neprieštarauja :)

2012 m. vasario 1 d.

ACTA (Anti-Counterfeiting Trade Agreement) – kokia šio susitarimo įtaka?


Internete kyla bangos dėl naujo prekybos susitarimo kovai su klastojimu.
Ruošiau įrašą šia tema, tačiau mano planuotą išdėstyti požiūrį radau teisingumo ministro „Remigijaus Šimašiaus bloge“, todėl nesikartosiu :)
Oficiali susitarimo dokumento versija lietuvių kalba yra čia (.pdf). Prašau neišsigąsti 52 lapų dokumento apimties – įkėlus į teksto redaktorių standartiniu šriftu lieka nepilni 17 lapų :)
Asmeniškai tikiuosi, kad abejojančių ir nepritariančių balsų Europos parlamente pakaks, kad šis nedemokratiškai ir uždarai ruoštas dokumentas neįsigaliotų.
Dar vienas pastebėjimas: jeigu šis susitarimas vis dėlto įsigaliotų, labai svarbu mums visiems įdėmiai sekti Lietuvoje naujai priimamus ar koreguojamus teisės aktus, kuriais bus realizuojamos šio dokumento nuostatos. Labiausiai nuo mūsų šalies institucijų priklauso, kokį galutinį rezultatą turėsime.

2012 m. sausio 28 d.

Tapatybės patvirtinimas: biometrija

Yra daug situacijų, kuriose susiduriame su savo tapatybės patvirtinimu. Tam naudojame pasus, elektromagnetines bei lustines korteles su PIN kodais ar be jų. Pasirašinėjame dokumentus tiek rašikliu, tiek elektroninėmis priemonėmis. Naršyklės lange įvedinėjame slaptažodžius. Anonimiškai „pasirašome“ raktu rakindami savo būsto, garažo ar darbovietės duris.
Taip kiekviename žingsnyje įrodinėjame, kad mes tikrai esame mes. Apsikrauname visokiais aksesuarais, mintyse stengiamės sugaudyti kodų ir slaptažodžių debesį, tad, turbūt, kiekvienam bent kartą kilo klausimas: - Gal galima be jų?
Galima. Yra tokie tapatybės patvirtinimo būdai, kuriuos naudojant mūsų kūnas tampa raktu. Tai pirštų antspaudų ar akies rainelės skaitytuvai, balso ir net DNR sekos analizatoriai, vaizdo stebėjimas su veido atpažinimo programomis, o štai japonai paskutiniu metu pasigyrė sukūrę technologiją, identifikuojančią mus pagal... sėdmėnų antspaudą :). Visi išvardinti būdai matuoja visokius mūsų kūno fizinius parametrus. Tai ir vadinama biometrija. 
Taigi, technologijų yra, tad kodėl raktai, kortelės bei žetonai vis dar su mumis?
Priežasčių daug, tačiau kaip vieną svarbiausių įvardinčiau, kad mes esame komplikuoti raktai. Skirtingai nuo tradicinių raktų ar slaptažodžių, mūsų kūnas nuolat kinta, todėl skaitytuvai gali lyginti tik mūsų panašumą su atvaizdu duomenų bazėje. Būtent panašumą. Įprastoje spynoje, kortelių skaitytuve ar slaptažodžio langelyje panašumo nepakanka. Ten raktas turi visiškai atitikti spyną ar slaptažodis išsaugotą kodą, todėl galimi tik du rezultatai: „taip“ arba „ne“.
Biometrijoje vietoje „taip“ arba „ne“ yra vienintelis „gal“, dažniausiai apibrėžiamas dviem procentinėmis reikšmėmis: klaidingai teigiamų atpažinimų (false positive - FP) ir klaidingai neigiamų atpažinimų (false negative – FN) santykiais su visu skenavimų skaičiumi.
FP įvyksta, kai pašalinio asmens atvaizdas, dėl panašumo į esantį duomenų bazėje, klaidingai atpažįstamas, suteikiant tam pašaliniam asmeniui prieigą.
FN įvyksta priešingu atveju – kai asmuo, kurio atvaizdas yra leidžiamų asmenų duomenų bazėje, yra neatpažįstamas – jam prieiga nesuteikiama.
Aukščiau minėtais santykiais išreikšta identifikavimo kokybė biometriniuose prietaisuose labai priklauso nuo skenavimo / matavimo instrumentų tikslumo, matuojamų parametrų kiekio, atvaizdų lyginimo algoritmų, gebėjimo apdoroti didelius informacijos kiekius ir kainos, kuri dažniausiai yra ženkliai didesnė už panašaus patikimumo įprastus užraktus bei kortelių ar žetonų skaitytuvus. Šią kainą dar didina žmogiškųjų resursų, reikalingų aptarnauti biometrines sistemas, sąnaudos.
Tuo pačiu, net itin tikslūs biometrinio atpažinimo prietaisai, naudojami profesionalų, neužtikrina absoliutaus identifikavimo patikimumo.
Štai, po Madrido geležinkelyje 2004 metais nugriaudėjusių teroristų sprogdinimų, federalinis tyrimų biuras, padėdamas ispanams, sulaikė amerikietį advokatą, kurio piršto antspaudas, to paties FTB teigimu, 100% sutapo su daliniu antspaudu, rastu ant vieno iš bombų korpusų. Tačiau, kai patys ispanai, baigę tyrimą, kaltininku nustatė Alžyro nacionalistą, amerikietis buvo paleistas, išmokant 2 mln. $ kompensaciją už klaidingą areštą. Analogiškų klaidingų atpažinimų teisėsaugoje jau yra įvykę ir naudojant tokias technologijas, kaip DNR sekų lyginimas.
Apskritai, vienoje iš išvadų, atskleistų penkis metus trukusiame tyrime Nacionaliniame tyrimų centre Vašingtone, teigiama, kad ir kokios puikios bei tobulos būtų naudojamos technologijos, galutinis rezultatas labiausiai priklauso nuo proceso valdymo procedūrų, t.y., nuo žmonių, kurie tas technologijas naudoja. 
Kitas svarbus biometrinių raktų trūkumas – didelę dalį jų mes „mėtome“ kur papuola. Štai tuos pačius savo pirštų antspaudus palikinėjame ant daugumos paviršių tiesiog prisiliesdami. Tai suteikia galimybę pagaminti mūsų antspaudo kloną ir panaudoti jį neteisėtais tikslais. Dar blogesnė situacija su veido ar galvos geometrijos, ausų formos (yra ir tokių technologijų:) ) atpažinimo programomis – mes kaip raktai galime būti panaudoti mums net neprisiartinus – užtenka su kokybiška technika mus nufotografuoti iš toli. 
Nepaisant trūkumų, mūsų kaip rakto vaidmuo šiuolaikinėse technologijose auga, tuo pačiu niekur nesitraukiant ir įprastoms identifikavimo priemonėms. Ypač svarbiose srityse atpažinimas vykdomas keliomis technologijomis lygiagrečiai, pavyzdžiui pirštų antspaudų skeneris derinamas su įeigos kortele ar PIN kodu.
Tradiciškai biometrinės atpažinimo technologijos siejamos su ypač saugiais, tačiau brangiais sprendimais. Taip pat labiau įprasta, kad pirštų antspaudai, veido bei profilio fotografijos dažniau naudojamos teisėsaugos institucijose nusikaltusių asmenų duomenų bazei kaupti. Tačiau šiuo metu pirštų antspaudai įrašinėjami į naujai gaminamų pasų atminties lustus, jų skaitytuvai integruojami į paprastus nešiojamus kompiuterius, o, tuo pačiu metu, veido atpažinimo technologijos žengia septynmyliais žingsniais. Pastarąsias šiuo metu ima naudoti ir FTB, asmens paieškų duomenų bazėse pagreitinimui.
Vienos technologijos vienareikšmiškai didina mūsų saugumą, tačiau kai kurios iš jų labiau ima panašėti ne į saugos, bet į visuotinės kontrolės priemones.

2011 m. kovo 28 d.

Kaip pasirinkti apsaugos priemones (VIII): apsaugos signalizacijos centralė

Aprašius pasyvias mechaninės apsaugos priemones, laikas pereiti prie elektroninių. Jeigu mechaninės - skirtos įsibrovėlio užlaikymui, tai signalizacijos reikia, kad apie įsibrovėlį sužinotume kuo anksčiau.
Apsaugos signalizacijų pasirinkimas platus. Dauguma jų puikiai ir patikimai veikia, turi daug papildomų funkcijų, kurių pagalba gali būti pritaikytos prie Jūsų poreikių ir įpročių, todėl pasirinkimą dažniausiai lemia draugo, pardavėjo ar diegėjo rekomendacija, valdymo klaviatūros dizainas ir visos sistemos kaina.
Signalizacijos centrinis įrenginys vadinamas centrale arba koncentratoriumi. Tai tiesiog elektronikos komponentų prigrūsta plokštė, kuri dažniausiai montuojama rakinamoje dėžutėje ir slepiama kokioje nors mažai matomoje būsto vietoje. 
Renkantis centralę atkreipkite dėmesį į du skaičius: spindulių kiekį ir sričių (dar vadinamų zonomis) skaičių. 
Spindulys - tai tiesiog kabelis, prie kurio jungiami patys įvairiausi jutikliai. Jei, aktyvavus signalizaciją, nors vienas jutiklis spindulyje suveikia, centralė skelbia aliarmą.  
Noriu pabrėžti: centralė "nemato" kiekvieno jutiklio atskirai, ji "mato" tik spindulį, todėl visus būsto jutiklius sujungus "ant vieno kabelio", suveikus signalizacijai, Jūs žinosite tik tiek, kad kažkas atsitiko. 
Tuo tarpu, jei svetainės langų stiklo dūžio jutikliai bus prijungti prie vieno spindulio, durų atidarymą stebintis magnetinis kontaktas - prie kito, judesio jutiklis patalpos viduje - prie trečio, vykstant įsilaužimui Jūs ar saugos tarnyba gausite išsamią informaciją: ar išdaužtas langas, ar fiksuojamas judesys svetainėje, ar atidarytos durys į darbo kambarį ir t.t. 
Dėl šios priežasties siūlau suskaičiuoti saugomas patalpas I būsto aukšte bei patalpas kituose aukštuose su balkonais, terasomis ar kitais elementais, leidžiančiais patogiau patekti į namą. Kiekvienai iš tų patalpų skirkite po tris spindulius (stiklo daužimas, varstomos dalies atidarymas, judesys patalpoje), o likusioms antrame aukšte ir dar aukščiau esančioms patalpoms - bent po vieną spindulį judesio jutikliui. Tokiu būdu suskaičiavę pridėkite dar bent 20% rezervo ir turėsite Jūsų būsto signalizacijai reikalingą spindulių skaičių.
Dar paminėjau kitą terminą - sritys (zonos).  Šiuo terminu apibūdinama galimybė jutiklių spindulius grupuoti ir kiekvienai iš tų grupių signalizaciją valdyti atskirai. 
Pavyzdžiui, individualaus namo atveju viena sritis galėtų būti garažui, antra - I aukšto patalpoms ir trečia - II aukšto patalpoms su Jūsų miegamaisiais. Tokiu atveju, pastačius garaže automobilį, galėsite iš karto aktyvuoti garažo patalpos signalizaciją, eidami miegoti - įjungti dar ir pirmo aukšto kontrolę, o išvykus iš namų - saugoti visą pastatą.
Net ir gyvenant bute verta lauko durų ir langų atidarymą stebinčius jutiklius priskirti vienai sričiai, o judesio patalpose - kitai. Tada galėsite naktį būdami namuose aktyvuoti durų ir langų atidarymo apsaugą, o išvykdami iš namų - viso buto.
Pabaigai noriu papildyti, kad apsaugos signalizaciją galite "įdarbinti" papildomoms funkcijoms, tokioms kaip gaisro, dujų nuotėkio ar vandens išsiliejimo stebėjimas.
Apie dabar labai madingas GSM signalizacijas parašysiu atskirai.

2011 m. kovo 22 d.

Saugumo paranoja

Šiandien, vienoje degalinėje atsiskaitinėjant banko kortele, ranka pridengiau vedamą PIN kodą. Į tai degalinės operatorius sureagavo:
- Tai saugumo paranoja sergate?
- Ne, - atsakiau. - Tik kodėl ant prekystalio nematau pasidėtų Jūsų automobilio ir buto raktų? Juk tai tas pats...
Atsakymo taip ir nesulaukiau...

2011 m. kovo 4 d.

Gaisrinė sauga: kas naujo?

fire pit
Pastaruoju metu gaisrinės saugos padangėje vyksta nemažai pokyčių ir tie pokyčiai man asmeniškai visai patinka :) Kalbu apie nuobodžius dokumentus, kurie nustato kaip, kokiais būdais ir priemonėmis siekti mažesnės gaisro tikimybės ir lengvesnių pasekmių gaisrui atsitikus.
Mano darbinė "biblija" - "gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemų projektavimo ir įrengimo taisyklės" rimčiau atsinaujino dar 2009 metų vasarą, kartu su stacionariais gaisro gesinimo įrenginiais ir pan. Taisyklės tik vienos, su retomis išimtimis jų pakako tinkamam gaisro signalizacijos projekto atlikimui.
Kasdienybėje daugiau vargo matydavau su pastatų konstrukcijomis, evakuacijų schemomis ir pan. dalykais. Projektuojant statinį dažnai architektas sugalvodavo, konstruktorius suskaičiuodavo, o atitikties priešgaisriniams reikalavimams niekas nesukontroliuodavo. Tada, jau atliktas projektas būdavo kelis kartus koreguojamas pagal gaisrininkų pastabas...
Taigi, praėjusių metų gegužę gimė nauja pagrindinė sritis - ypatingo statinio gaisrinės saugos visoks vadovas. Jis tapo atsakingu, kad esant gaisrui pastatas per greitai nesugriūtų, kad evakuacinė laiptinė būtų pakankamai erdvi ir t.t. Nuo šių metų sausio 1d. šie naujai kepti vadovai gavo savo darbo knygą: "Gaisrinės saugos pagrindiniai reikalavimai". Reikalavimai apima du "numarintus" senus reglamentus bei papildyti nemažu naujos informacijos ir net praktinių pavyzdžių kiekiu. Dabar radau ir skaičiuokles kai kuriems parametrams parinkti.
Toliau - š.m. kovo 1d. įsigaliojo "Visuomeninių statinių gaisrinės saugos taisyklės", o nuo balandžio 15d. turėsime ir "Gyvenamųjų pastatų gaisrinės saugos taisykles". Abejos nagrinėja to tipo pastatams specifinius reikalavimus bei nurodo, kur ieškoti bendresnės informacijos. Taigi, statant gyvenamajį namą pakaks atsiversti paskutines minėtas taisykles, pasiskaityti kas jose unikalaus ir ten pat turėti visą sąrašą dokumentų, kurie reguliuos Jūsų statinį priešgaisriniu požiūriu.
Anksčiau žmogui reikėjo pačiam sugalvoti kokie norminiai dokumentai privalomi statiniui. Ir dažnai būdavo pamirštas koks STR'as, taisyklės ar normos. Ypač jei jis nepastebėtas atsinaujindavo.
Pabaigai - statinio eksploatacijos tvarką nustatančios taisyklės taip pat atsinaujino. 
Primenu, kad nuorodos į visus norminius dokumentus talpinamos mano tinklaraščio Teisės skiltyje.
P.S. Namų sauga - jau Facebook'e. Kam patogiau tinklaraščio įrašus ir smulkesnius pastebėjimus stebėti ten - kviečiu prisijungti ;)

2011 m. vasario 6 d.

Ar seife saugu?

Neretai girdima frazė naujienose: apvogė ir išnešė seifą. 
Todėl, jeigu jau nusprendėte savo vertybes laikyti namuose, nusipirkę seifą pasirūpinkite patikimu jo tvirtinimu prie sienos ar grindų. Geriausia rinktis tuos gaminius, kurie iš karto komplektuojami su ankeriais ir instrukcija, kaip juos teisingai sumontuoti. Apie seifų saugumo klases Jums papasakos bet kuris konsultantas. Tikiuosi ir aš kada nors parašyti šia tema išsamiau...

Vis dėlto, būtų saugiausia išsinuomoti seifą banko saugykloje. Didžiuosiuose miestuose ši paslauga nuo 50Lt/mėn., mažesniuose - dar pigiau.

Pabaigai - apie "žaislus" seifams. 
Po šių vaikinų sukurto ankstesnio manipuliatoriaus, FTB teko keisti savo įstaigose naudojamas "saugias dėžutes" naujomis. 
Žemiau - filmukas apie tai, kaip veikia jų naujausias tvarinys. Kad matytųsi procesas, filmuojant naudojama sulėtinta programa, o realybėje varikliukai sukasi daug greičiau.

2011 m. vasario 4 d.

Elektroninis sekimas darbo vietoje

IT paslaugas teikiančių įmonių vadybininkai klientams primygtinai siūlo visokias papildomas paslaugas, neišskiriant ir įrankių, skirtų darbuotojų veiklai darbo vietoje stebėti.
Ta tema teisinių paslaugų kontoros pamąstymai vtv.lt portale.

2011 m. sausio 28 d.

Duomenų Privatumo diena - kvietimas blog'eriams

Duomenų Privatumo diena (Data Privacy Day), pažymima sausio 28-ąją, yra šviečiamoji akcija, nukreipta į asmens duomenų, kuriais viešai išreiškiame savo unikalumą ir asmenybę, apsaugą. 


Šiame tinkliniame pasaulyje, kruopščiai skaitmenizuojančiame mūsų identitetą, vietas, veiksmus, mėgiamus pirkinius, grupes, judėjimus ir istorijas, mes privalome paklausti:
- Kas renka visą šią informaciją?
- Ką jie daro su ja?
- Su kuo ja dalinasi?
Kiekvienas mūsų esame to pasaulio dalis, tad pagrindinis klausimas:
- Kaip aš galiu apsaugoti savo asmeninę informaciją nuo netinkamo jos panaudojimo?

Startavusi 2007 metais, sausio 28-oji kaip Duomenų Privatumo diena šiuo metu yra pažymima JAV, Kanadoje bei ES šalyse. 
Gaila, tačiau Lietuvoje ta tema vakar buvo surengta spaudos konferencija, o vasario 23 d. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija kartu su VU padaliniu "ELSA Vilnius" rengia susitikimą su Vilniaus Universiteto Teisės fakulteto studentais... Ir viskas.
Šalyje, kuri garsėja vienu sparčiausių pasaulyje interneto ryšiu ir labai intensyvia skverbtimi į Facebook, šia proga tik valstybinė prižiūrinti institucija kiek kvėpteli... 
Pats apie šią iniciatyvą sužinojau tik šiandien perskaitęs užsienio blog'uose.
Kadangi, manau, Lietuvos blog'eriai esam to skaitmeninio pasaulio dalelė - siūlau kitais metais ta tema lietuviškoje blogosferoje surengti akciją, straipsnių ciklą ar ka nors nenormalesnio, kad ši diena nuskambėtų plačiau - privatumo ir duomenų apsaugos klausimais būtina visiems kalbėti ir suprasti kuo daugiau.

Papildymas:
1. daugiau televizorių žiūrintys kolegos apšvietė, kad matė keletą šios tematikos filmukų televizijoje... Užskaitau :)
2. dar tokis tinklapis-projektas "Informuotumo didinimas apie vaikų privatumo apsaugą" ir jame esantys keli šviečiamieji filmai.

Akcijos tinklapis (ES)
Akcijos tinklapis (JAV) 
Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos "naujiena

2011 m. sausio 17 d.

Delfi TV socialinis eksperimentas: ar sunku įsigyti kontrabandinių cigarečių po policijos kamera?

Prieš dvejus metus Jonavoje buvo įdiegtas 16-os viešo stebėjimo vaizdo kamerų tinklas. Jeigu jų nepadaugėjo, pakaktų bent dviejų vienu metu dirbančių (ir keliomis pamainomis besikeičiančių) operatorių stebėjimo sistemos valdymui ir rodomo vaizdo analizei.
Tačiau, kaip rodo Delfi TV eksperimentas, neteisėti sandoriai be jokių trukdžių vyksta po viena iš kamerų...

Dar užkliuvo komentaras, cituoju: “Kamera buvo veiksminga vos ją pastačius, tačiau netrukus prekeiviai ją perprato ir sužinojo, kokį plotą ji stebi."
Vaizdo įraše matoma kamera - valdoma realiuoju laiku. Jos operatorius kada panorėjęs reguliuoja stebėjimo kryptį ir plotą. Kaip teisės aktų pažeidėjai gali stovėti tiesiai po kamera ir būti "nematomi" monitorius stebintiems ir kameras valdantiems darbuotojams?

2011 m. sausio 16 d.

Vaizdo stebėjimas viešose vietose - UK patirtis

Kaip pranešė Londono Didmiesčio policija (Metropolitan Police), vaizdo stebėjimo kameros viešose vietose padeda išaiškinti vidutiniškai šešis nusikaltimus per dieną.
Viso, policija pastebi, kad vaizdo stebėjimo sistemų pagalba 2010 metais buvo atpažinta ir sulaikyta 2512 ieškomų asmenų.
Skaičius gražus, jei "pamiršime" Londono dydį bei vaizdo stebėjimo paplitimą šiame mieste. Tikslių duomenų, kiek kamerų yra Jungtinės Karalystės sostinėje šiuo metu niekas nepateikia, tačiau nesiginčijama, kad tai yra vienas labiausiai stebimų miestų pasaulyje.
Kitame straipsnyje, Skotland Yard'o pareigūnas, diskutuodamas apie nepatenkinamą policijos darbą su duomenimis, gaunamais vaizdo stebėjimo pagalba, užsiminė, kad 2008 metus Londonas užbaigė su daugiau nei vienu milijonu instaliuotų vaizdo kamerų. Tam laikui, visai sistemai diegti ir aptarnauti iš viso išleista £0,5 mlrd. biudžeto lėšų. Tais pačiais 2008 metais vaizdo stebėjimo sistemų pagalba buvo išaiškinti tik 1000 nusikaltimų, taigi, vienam išaiškintam nusikaltimui teko 1000 kamerų... (Kitais šaltiniais, tuo metu Londone jau buvo 2 mln. stebinčių akių)
Kelios diskutuojamos priežastys, lemiančios tokį šių technologijų neefektyvumą: 
  • nepakankama vaizdo įrašų kokybė - pagal juos dažniausiai neįmanoma identifikuoti asmens tapatybės;
  • monitorius stebinčių pareigūmų trūkumas (realiu laiku prevencijos tikslais stebimas labai mažas vaizdų skaičius);
  • vaizdo kamerų išdėstymas, nesukonkretinant tikslų, kuriuos konkreti kamera turi tenkinti;
  • per mažas vaizdo įrašų prieinamumas paprastiems policijos pareigūnams.
Dar kelios britų išvados:
  • vaizdo stebėjimas šiek tiek sumažina chuliganizmų skaičių stebimose teritorijose, tačiau praktiškai nepaveikia kitų nusikaltimų statistikos.
  • Eiliniai piliečiai daugiau rūpinasi vaizdo stebėjimo sistemų grėsme jų teisei į privatumą, nei džiaugiasi didesniu saugumo pojūčiu.
  • Vaizdo stebėjimo nauda viešam saugumui yra pervertinta ir nepateisinanti lūkesčių, tad kol kas nesėkmingai ieškoma kelių esamai situacijai pataisyti. Vilties teikia naujosios didelės raiškos technologijos (tik neaišku, ką daryti su esama įranga) ir kompiuterinė vaizdo analizė, ateityje, tikimasi, pati galėsianti identifikuoti stebimus nusikaltimus realiuoju laiku.  
Tiesa, noriu atkreipti dėmesį, kad šioje apžvalgoje nekalbama apie kelių eismo taisyklių pažeidimus.
Pabaigai - kokia situacija pas mus? Pacituosiu lrytas.lt straipsnį (2010-09-18):
  • Vaizdo kameros Vilniuje šiais metais užfiksavo 1054 teisės pažeidimus.
  • Vadinasi, beveik šimtas vaizdo kamerų vidutiniškai per dieną padėjo nustatyti po keturis nusižengimus. Rimtų nusikaltimų šia įranga buvo „įamžinta” tik 11.
  • Policijos giriamos vaizdo kameros padėjo sulaikyti tik 1 asmenį su vogtais daiktais.
  • Daugiausia vaizdo kameros padėjo sugaudyti girtuoklių – 199 alkoholinius gėrimus viešosiose vietose vartojančius asmenis.
  • Taip pat šia įranga užfiksuota 10 nelegalios prekybos atvejų, 51 viešosios tvarkos pažeidimas, 82 eismo įvykiai, 23 atvejai, susiję su narkotikais.
  • Tiesa, vaizdo kameros padėjo nustatyti 323 kelių eismo taisyklių pažeidimus. Iš viso už pažeidimus buvo sulaikyti ir į policijos įstaigas pristatyti 1467 asmenys."
Papildoma informacija:

2011 m. sausio 8 d.

Patikrinkite kas už Jūsų prieš įvesdami PIN kodą

Pokytis mūsų saugumui – privalomas mokėjimo už pirkinius patvirtinimas PIN kodu.
Mantas pastebi, kad pereinamuoju laiku kai kuriose prekybos vietose neliko jokios kontrolės, o aš pastebėjau kitą bėdą su naująja tvarka. Ir vėl mano dėmesio sulaukė prekybos centrai :)
Taigi, daugumoje centrų vaizdo kameros stebi ne tik prekybos sales, bet ir kasas. Pirkėjui stovint eilėje, objektyvas dažniausiai kabo priešais jį arba šiek tiek šone. Anksčiau tai problemų nekeldavo, tačiau dabar, susiruošus patvirtinti mokėjimą, kortelių terminalo klaviatūra gali patekti į vaizdo kameros regėjimo lauką ir Jūsų mokėjimo kortelės PIN kodas – užfiksuotas. 
Nesiimu spręsti tikimybės, kad šie duomenys bus panaudoti neteisėtais tikslais, tačiau, kol kamerų montavimo vietos nepakeistos, prieš atsiskaitydamas, pasitikrinu kur yra visa stebinti akis ir stengiuosi nugara uždengti kortelių terminalą. 
Gaila, kad kol kas neradau teisinio įpareigojimo atsiskaitymo vietas apsaugoti nuo stebėjimo. Tad saugokimės patys.

2011 m. sausio 3 d.

Prekybos centrų apsauga: kaip ir kodėl klaidinamas klientas?

Skaitytojų įtraukimas į turinio kūrimą – dėl didesnio lojalumo naujienų portalui. Interaktyvumas, prieinamumas, išryškinta lankytojo svarba ir galia. Atvirumas mintims, idėjoms ir nuomonėms...
Tačiau labai gaila, kai šis atvirumas tampa manipuliacijų skaitytojais objektu, kaip tai atsitiko šiame straipsnyje.
Šis įrašas buvo publikuotas prieš daugiau nei dvi savaites, todėl jis šiuo metu jau naujienų portalo archyve. Aš anksčiau į jį reaguoti negalėjau, nes pats, po tokios publikacijos suabejojęs savo žiniomis, išsiunčiau paklausimą atsakingai institucijai.
Publikacijoje nagrinėjamos keturios situacijos, iš kurių aptarsiu pirmąsias tris.
1. „Įeinant į prekybos centrą (PC) rekomenduojama didesnius krepšius palikti daiktų saugojimo spintelėse, o daiktus, panašius į prekes, pažymėti tam, kad išeidami iš parduotuvės išvengtumėte įtarimų dėl vagystės.“ Viskas labai gražu, tačiau „pamiršta“ paminėti, kad prie visų saugojimo spintelių yra užrašai, kad „PC administracija už spintelėse paliktus daiktus neatsako“. Ši smulkmena Jums gali kainuoti vertingų daiktų praradimą, tačiau kaltas būsite tiks pats sau. Dėl šios priežasties aš šioms spintelėms patikiu nebent turguje įsigytų bulvių maišelį.
2. „Išeinant iš PC esate prašomi parodyti kuprinės, rankinės ar pirkinių krepšelio turinį.“ Tokia praktika įsigalėjusi viename iš didžiųjų PC tinklų, tačiau jame ši sunki nepelnyta pareiga užkrauta ant kasininkių pečių. Tik pastarųjų prašomas, suprasdamas, kad šioje situacijoje abu esame įkaitai, aš atveriu savo krepšį.
Tačiau, aš to neprivalau daryti jokiais kasininkių ar apsaugos darbuotojų prašymais, išskyrus tuos atvejus kai man pateikiami įrodymai apie mano atliktą neteisėtą veiklą. Šioje situacijoje atvira dezinformacija yra frazėje, cituoju: „nepulkite jų iškart kaltinti, reikalauti įrodymų, kad jūs kažką ėmėte ir pan. (bet kokiu atveju apsauga negalės jums įrašo parodyti – to daryti neleidžiama dėl to, kad pašaliniai asmenys nesusipažintų su kameromis stebimo vaizdo kokybe, vietomis, apimtimi ir pan.)“.
Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 23 straipsnyje nurodyta, kad, „Duomenų valdytojas privalo sudaryti sąlygas duomenų subjektui įgyvendinti šiame straipsnyje nustatytas teises (t.y. leisti susipažinti su vaizdo įrašu, kuriame esate užfiksuotas), išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai reikia užtikrinti: <...> viešąją tvarką, nusikalstamų veikų prevenciją, tyrimą, nustatymą ar baudžiamąjį persekiojimą;“. 
Po aptariamos publikacijos perskaitymo aš suabejojau, ką šiame įstatymo straipsnyje reiškia „nusikalstamų veikų prevencija“. Ar gali apsaugos darbuotojas atsisakyti pateikti įrodymus (šiuo atveju vaizdo kameros įrašą), remdamasis įstatyme numatyta išimtimi dėl prevencijos. Oficialus Valstybinės duomenų inspekcijos atsakymas pateiktas žemiau:
KLAUSIMAS: Ar asmens duomenų valdytojas, konkrečiai prekybos centras, gali atsisakyti subjektui leisti susipažinti su savo asmens duomenimis, t.y. su vaizdo stebėjimo įrašu, kuriame subjektas yra atpažįstamai užfiksuotas, remdamasis Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 23 straipsnio 2.2) punktu? 
ATSAKYMAS: Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (Žin., 1996, Nr. 63-1479; 2008, Nr. 22-804) (toliau – ADTAĮ) 16 straipsnis nustato, kad vaizdo stebėjimas gali būti vykdomas siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, viešąją tvarką, apginti asmenų gyvybę, sveikatą, turtą ir kitas asmenų teises ir laisves. ADTAĮ 23 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato duomenų subjekto teisę susipažinti su savo asmens duomenimis (taip pat ir vaizdo duomenimis) bei kaip jie yra tvarkomi. Minėto straipsnio 2 dalyje yra nustatytos išimtys, kurios apriboja duomenų subjekto teises. ADTAĮ 23 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad duomenų valdytojas privalo sudaryti sąlygas duomenų subjektui įgyvendinti šią teisę, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai reikia užtikrinti viešąją tvarką, nusikalstamų veikų prevenciją, tyrimą, nustatymą ar baudžiamąjį persekiojimą. Pažymėtina, kad tik įstatymų nustatytais atvejais gali būti taikoma galimybė apriboti duomenų subjekto teises, pvz., Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (Žin., 2002, Nr. 37-1341) 177 straipsnyje nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo duomenys neskelbtini; šie duomenys iki bylos nagrinėjimo teisme gali būti paskelbti tik prokuroro leidimu ir tik tiek, kiek pripažįstama leistina. 
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Jūsų nurodytu atveju duomenų valdytojas negalėtų taikyti ADTAĮ 23 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatų. Šiam duomenų valdytojui galioja pareiga užtikrinti duomenų subjekto teisės susipažinti su savo asmens duomenimis įgyvendinimą pagal ADTAĮ 25 straipsnio nuostatas.
Iškilus papildomiems klausimams, maloniai prašome kreiptis konsultacijos į Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos Teisės skyrių tel. (8 5) 212 7532.
Kaip matyti iš atsakymo, Jūs turite teisę susipažinti su nusikalstamos veikos PC įrodymais ir tik tokiems esant sutikti su daiktų apžiūra ar Jūsų sulaikymu. Be abejo, sulaikymui fiziškai priešintis negalite, nes taip suteiksite pagrindą apsaugos darbuotojui panaudoti prieš jus fizinę jėgą ir specialiąsias priemones. Tačiau galite reikalauti nedelsiant iškviesti policiją. Patys apsaugos darbuotojai daugiau neturi jokių teisių jus bausti, kaltinti ar reikalauti atlyginti tariamą žalą.
3. "Vaikštant PC tarp prekių ekspozicijų užkliudote prekes ir jos nukrenta, sudūžta, yra sugadinamos ar pan."
Vienintelis atvejis, kada Jūs galite būti apkaltintas dėl prekių sugadinimo ar sunaikinimo – Jūsų tyčiniai šias pasekmes sukėlę veiksmai. Ginče su PC administracija Jums taip pat privalo būti pateikti susipažinimui įrodymai dėl tyčinės veiklos.

Spaudos laisvė ir atvirumas yra puikios vertybės, tačiau kontrolė ir savikontrolė būtina, kad tokie straipsniai, kaip aptariamasis šiame įraše, netaptų šaukštu deguto medaus statinėje.

Sulaukėme Naujųjų. Linkiu Jums saugių ir šviesių metų. Tegul Jūsų turto ir brangių žmonių sauga lieka niekada neišbandyta...

Susijusi informacija:
LR asmens ir turto saugos įstatymas
LR asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas 

2010 m. gruodžio 31 d.

Atmintinė - įsidiegiant silpnų srovių (signalizacijos ir ryšių) sistemas

1. Žinokite, ko norite. Pradėkite apie savo poreikius galvoti kuo anksčiau. Rašykitės kylančias mintis. Atminkite, kad diegėjas greičiausiai neatliks to, apie ką tiesiog nežinos. 
2.  Derinkite fizinės apsaugos priemones su elektroninėmis taip, kad jos didintų viena kitos efektyvumą. Iš "superinės" signalizacijos bus mažai naudos, jei įsibrovėliai galės veik nesustodami įbėgti pro vieną vitriną, per 0,5 min. susirinkti visa, kas vertingiausia ir laisvai pasišalinti.
3. Prašant diegėjų pasiūlymų sistemos instaliavimui, iš karto nurodykite, ar pageidausite aptarnavimo pagal abonentinį mokestį, ar pagal faktą. Prašykite su įrangos instaliavimo pasiūlymu pateikti galimus aptarnavimo įkainių, reakcijos laikų ir įsipareigojimų variantus bent trejų metų aptarnavimo laikotarpiu. Taip pat sužinokite, koks įmonės personalas (žmonių kiekis, geografinis pasiekiamumas, kvalifikacija) atlieka įrangos priežiūrą.
4. Prisiminkite, kad aptarnavimas pagal abonentinį mokestį dažniausiai yra brangesnis. 
5. Įvertinkite, kad reikės diegiamos sistemos priežiūrai numatyti ~5-10% instaliacijos kainos metinį biudžetą.
6. Vaizdo stebėjimo sistemą instaliuokite tik ten, kur ji būtina. Tai brangiausiai eksploatuojama dalis. 
7. Diegėjai visada stengiasi įsiūlyti priežiūros sutartį nuo pat instaliacijos datos, „pamiršdami“, kad bent metus (ES – iš tiesų dvejus metus) Jūsų įranga turi būti prižiūrima nemokamai pagal garantinius diegėjo ir įrangos gamintojų įsipareigojimus.
8. Prašykite iš diegėjų visos įrangos gamintojų garantijos polisų, kad tiksliai žinotumėte kam ir kokios trukmės garantijos yra teikiamos.
9. Diegiant gaisro aptikimo ir signalizacijos sistemas, prašykite įmonės pažymėjimo, suteikiančio teisę vykdyti privalomą priešgaisrinės signalizacijos patikrą.

2010 m. gruodžio 14 d.

Gaisrai – kuo rizikuojame?

Gaisras – turbūt vienas iš tų reiškinių, apie kuriuos nuolat girdime, tačiau šio reiškinio tikimybės nesiejame su savo namais. Tiek metų gyvename, o taip nieko blogo neatsitinka. Gal senoje elektros instaliacijoje kokio laidelio izoliacija padega, bet, argi tai grėsmė?
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas per 11 šių metų mėnesių suskaičiavo beveik 3050 gaisrų pastatuose – daug tai ar mažai – palieku spręsti Jums. Pagal pateikiamą statistiką neįmanoma tiksliai nagrinėti kokio pobūdžio gaisras kur įvyko, tačiau apskritai populiariausios priežastys, susijusios su statiniais: neužgesintas degtukas ar palikta žvakė, ar puodas ant viryklės ir pan., elektros „pažybsėjimai“, visokios netvarkingos krosnys, židiniai ir dūmtraukiai bei miegojimas rūkant (gal taip laiko susitaupo...?).
Ką galite nuveikti, kad būtumėte saugesni?
(0.) Galite įsigyti šunį, kaip tai padarė šie herojai. Tačiau šios priešgaisrinės „priemonės“ eksploatacija brangi ir reikalaujanti daug laiko...
1. Vieną iš būdų tapti saugesniais numato 2009 metų vasarą papildyti teisės aktai reikalaujantys gyvenamųjų pastatų virtuvėse bei kitose pavojingose patalpose įrengti autonominius dūmų jutiklius. 
Primygtinai visiems rekomenduoju – investicija, gerai paieškojus, sudarys ~30 Lt / vnt. Tiesa, prieš pirkdami pasitikrinkite gaminio specifikaciją ar instrukciją – būtina atitikties EN 14604:2005 standartui deklaracija. Be šio užrašo lieka absoliučiai neaišku kada ir į ką šis jutiklis sureaguos. Dar įdomu, kad sertifikuoti jutikliai nėra brangesni :)
2. Kas dar? Rečiau nei dūminį jutiklį, namuose rasime specialų nedegų audeklą ir gesintuvą. Audeklas labiausiai pravers virtuvėje užsidegus riebalams keptuvėje ar kitaip įsiplieskus nekontroliuojamai liepsnai ant viryklės. Visais kitais gaisro atvejais tinkamiausias miltelinis gesintuvas. Kad ir toks pat, kokį vežiojatės automobilyje.
Milteliniai gesintuvai patys universaliausi – tinka gesinti ir degant įprastoms medžiagoms (medis, popierius, guma, plastmasės – A tipo gaisras), ir degant skysčiams (benzinas, spiritas, lakas, tepalai – B tipo gaisras), ir dujoms (C tipas), ir elektros prietaisams (E tipas). Kam skirtas konkretus gesintuvas, yra nurodyta ant kiekvieno iš jų korpuso.
Teisės aktai nustato, kad didesniame nei 150 kv. m. gyvenamajame pastate, privalomas vienas 4 kg arba du 2 kg dydžio gesintuvai.
3. Dar vienas pasiūlymas. Susitvarkykite elektros instaliaciją (geriausiai, kad darbus atliktų kvalifikuotas elektrikas). Tikiu, kad vinys vietoje saugiklių jau praeitis, tačiau senos statybos pastatuose dar laaaabai daug elektros paskirstymo skydų, menančių sovietmečio laikus. Nesiūlau būtinai griauti sienų ir vedžioti naujus kabelius, o lauke kalti naują įžeminimo kontūrą (nors visa tai Jūsų saugumui), bet atnaujinti apsaugos nuo trumpojo jungimo aparatus (populiariai vadinamus automatais), sumontuoti srovės nuotėkio reles ir viršįtampių ribotuvus vertėtų. Jei jungikliai ar rozetės kibirkščiuoja, nedelsdami jas remontuokite ar keiskite. Dalis senoviškų elektros komponentų ir kai kurie pigūs dabartiniai gaminami iš netinkamo plastiko. Nuo pasikartojančios kibirkšties ir karščio tokie plastikai anglėja ir tampa laidūs elektros srovei. Tad po dešimto blykstelėjimo, Jūsų nuostabai, kibirkštis gali tapti atvira liepsna.
Remontuojant savo būstą ir renkantis medžiagas, jų galimo pavojingumo degant taip pat nereiktų pamiršti. Štai šis straipsnis siūlo pamąstyti apie mūsuose populiarią šilumos izoliacinę medžiagą – putplastį. Gal ir gerai, kad Lietuvoje daugiabučių renovacija neįsibėgėjo, kol neparengti tipiniai ir su gaisro saugos specialistais suderinti renovacijos projektai. Konsultuokitės su specialistais, kad Jūsų naujai statomas ar rekonstruojamas būstas būtų ne tik šiltas, bet ir saugus.
Tad neatidėliokit. Reikia tikrai nedaug Jūsų pastangų, kad gaisro grėsmė namuose ženkliai sumažėtų.

Daugiau skaitinių šia tema:

2010 m. gruodžio 11 d.

Kaip pasirinkti apsaugos priemones (VII): žaliuzės

Žaliuzės populiari papildoma apsaugos priemonė, kurios galimybės kartais neišnaudojamos, o kartais – pervertinamos.
Visų pirma susitarkime, kad tai, ką absoliuti dauguma pardavėjų vadina "apsauginėmis žaliuzėmis", saugo nuo daug ko (saulės šviesos ir pašalinių akių žvilgsnio, kai kurios dar nuo šilumos nuostolių bei garso), tačiau fizinis saugumas nėra jų pagrindinė paskirtis.
Aukščiau minėtos žaliuzės yra sukonstruotos iš lengvos konstrukcijos aliuminio profilio lamelių ir, jeigu paskaitinėsite pačių gamintojų brošiūrėles, juose greičiausiai rasite atlaikomus vėjo apkrovos skaičius, gal dar šilumos bei garso izoliacijos vertes, tačiau visiškai nieko apie atsparumą mechaniniam poveikiui.
Asmeniškai, tikromis apsauginėmis žaliuzėmis drįstu vadinti tik tuos gaminius, kuriuos tokiais įvardija patys gamintojai. Prie šio įvardijimo dar turėtų būti atlaikomos fizinės apkrovos skaičiukai, o, idealiu atveju, WK ar ER indeksai su skaičiais 1-6, žymintys atitiktį saugos standartams.

Taigi, savo rinkoje turime kelis pasirinkimus: lauko žaliuzes, apsaugines žaliuzes bei suveriamas arba suvyniojamas apsaugines grotas.
Jokiu būdu nenoriu sumenkinti mūsuose diegiamų gaminių, tačiau siekiu įvesti daugiau aiškumo, kad rinkdamiesi žaliuzes ar grotas lengviau atskirtumėte informaciją nuo pardavimų marketingo. Apgalvokite, kiek papildomo saugumo tikitės iš šių priemonių, kokie kiekvienos iš alternatyvų biudžetai ir tik tada apsispręskite, kokį gaminį pasirinkti.
Dar kelios rekomendacijos žaliuzių montavimui:
labai dažnai žaliuzės sumontuojamos, apsaugos signalizacija taip pat įrengiama, tačiau pamirštama šias dvi sistemas sujungti, įrengiant magnetinius kontaktus ant žaliuzių. Tokiu būdu žaliuzės užlaiko nusikaltėlius, tačiau, kol nepaveikiamas langas ar durys, įsilaužėlių neskubina nei kaukianti sirena, nei atvykstantis saugos ekipažas...
populiarėjanti, bet vis dar nepakankamai įvertinta tendencija – apsaugines žaliuzes ar grotas montuoti ne langų ar durų išorėje, o viduje. Ši rekomendacija dėl tos pačios priežasties – laužiant langus ar duris signalizacija suveiks dar nepasiekus žaliuzių, tad tikimybė, kad įsilaužėlis atsisakys savo užmačių – išauga.

2010 m. spalio 29 d.

Ką gali ir ko ne elektroninės apsaugos priemonės?

Sienos apsaugai bus naudojamos tvoros, radarai, palydoviniai telefonai, automobiliai su mobiliais kompiuterių terminalais, požeminiai jutikliai, itin didelės raiškos optinės bei terminės vaizdo stebėjimo kameros, matančios daugiau nei 15km atstumu, užkeltos ant 30m aukščio bokštų, autonomiškos transporto priemonės - tai ištrauka iš 2006 metais pradėtos išorinių JAV sienų apsaugos programos.
Šių metų rugsėjį, pastačius 28 mylių ilgio demonstracinę apsaugos liniją ir išleidus milijonus $, projektas nutraukiamas. 
Pagrindinė priežastis - technologijos nepateisino lūkesčių ir nepasiekė tikslų. Vaizdo kameros "nemato" žadėto atstumo, požeminiai jutikliai sugeba pajusti tik automobilius, bet ne pėsčiuosius, visa sistema dėl savo technologinio naujumo nepakankamai testuota ir tampa neįgali blogo oro sąlygomis.
Taigi, saugokite savo namus tam skirtomis priemonėmis, tačiau nepervertinkite jų galimybių ir stenkitės nepasiduoti gražioms vadybininkų pasakoms... :)

Susiję straipsniai:
How the Virtual Border Fence Works 
Costly virtual border fence in tatters

2010 m. spalio 26 d.

Vaizdo stebėjimas mokyklose - tarp saugumo ir teisės į privatumą

Vaizdo stebėjimas gali būti pateisinamas tik prie centrinių mokyklos durų ir mokyklos teritorijoje (kieme) - tokią nuomonę, remdamasi LR įstatymais ir ES teise, išsakė Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija išleistame Naujienų biuletenyje. Šią biuletenio temą paskatino plintanti mada, diegti vaizdo stebėjimo sistemas mokyklose. 
Taip pat, bet kuriuo atveju, „prieš priimant sprendimus įrengti įstaigose vaizdo stebėjimo įrangą, turi būti apsvarstytos galimybės norimus tikslus pasiekti kitais būdais ir priemonėmis, o vykdant vaizdo stebėjimą tose patalpose ir teritorijose kur jis yra būtinas, privalo būti įgyvendinti ADTAĮ įtvirtinti reikalavimai“ - citata iš to paties dokumento.
Panašias problemas sprendžia ir kitos šalys.
Štai po Anglijoje ir Velse organizacijos CameraWatch atlikto vidurinėse mokyklose įdiegtų VSS tyrimo, vyksta intensyvios diskusijos apie tai, kas ir kaip turi griežčiau kontroliuoti šią sritį.
Tyrimo metu paaiškėjo, kad iš 24 patikrintų vidurinių mokyklų, 23 buvo įsirengusios VSS, o kai kurios jų, vykdė vaizdo stebėjimą net tualetuose. Virš 90% patikrintų sistemų neatitiko Duomenų apsaugos akto (Data Protection Act – DPA) reikalavimų.
Grįžtant į Lietuvą, mano nuomone, mokyklų administracijos privalo atvirai ir viešai diskutuoti VSS įrengimą, jo pagrįstumą ir stebimas vietas tiek su mokytojų, moksleivių, tiek ir su jų tėvų atstovais. Tad lankydamiesi savo vaikų mokyklose ir pastebėję jose vaizdo stebėjimo kameras, nepamirškite, kad Jūs ir Jūsų vaikai turi teises, kurias apibendrinau anksčiau rašytame straipsnyje.

Susijusios nuorodos:
Iliustracija: www.flickr.com 
Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2010 m. rugpjūčio-rugsėjo mėn. Naujienų biuletenis Nr. 6 (33) 
Straipsnis apie CameraWatch tyrimą www.info4security.com portale

2010 m. spalio 12 d.

Kaip pasirinkti apsaugos priemones (VI): apie spynas - www.eurospynos.lt

Ruošdamas naują straipsnių ciklo įrašą apie spynas, radau tinklapio www.eurospynos.lt patarimų skiltį.
Perskaitęs puikius portalo patarimus (šiek tiek komercijos juose - atleistina :) ), nusprendžiau, kad geriausia, ką galiu padaryti - tiesiog rekomenduoti šio tinklapio straipsnius mano blog'o lankytojams:
  • Nesaugios spynos kelia grėsmę žmonių turtui
  • Kaip tinkamai išsirinkti spyną šarvuotoms durims?
  • Kaip padidinti Jūsų šarvuotų durų saugumą?
Ateityje nuorodas į šiuos straipsnius galėsite bet kada rasti mano portalo Skaitinių skyriuje

2010 m. rugsėjo 30 d.

Parduotuvę nuo vagystės išgelbėjo teisingai sumontuotos grotos

Kaip rašo Delfi, vagys pabandė įsilaužti brangių laikrodžių parduotuvę "Masterpiece boutique". Išdaužtos vitrininės durys, tačiau vagis sustabdė už jų per visą plotį sumontuotos nuleidžiamos grotos.
Apskritai, man keistas šis bandymas - gal įsibrovėliai tikėjosi, užtvaras bus lengvai pakeliamas ar pralaužiamas?
Kad ir kaip būtų, tai puikus pavyzdys, kaip saugiausia montuoti grotas ar žaliuzes. Pažeidę stiklą ir aktyvavę signalizaciją įsibrovėliai neturi pakankamai laiko laužtis per kitus fizinius barjerus.

Susiję straipsniai naujienų portaluose:
Įžūli vagystė "Vilniaus vartuose"
Į parduotuvę - po akylos patikros