Jūsų teisės vaizdo įrašymo metu

Bebaigiant rašyti penktą ciklo "kaip pasirinkti apsaugos priemones" straipsnį, planus pakoregavo aktualūs įvykiai.

Per visus naujienų portalus nuskambėjęs įvykis apie neteisėtą slaptą vaizdo stebėjimą ir įrašymą grožio salone, priminė, kad vaizdo kamerų akių aplink mus sparčiai daugėja, tačiau žinių, kas yra teisėta, o kas ne - trūksta. Tad šį kartą apie tai.

Įstatymo citatas pateiksiu straipsnio pabaigoje (išskirtos pasvirusiu šriftu), o dabar mano pastebėjimai ir patarimai.

Dar labai daug vaizdo stebėjimo sistemų savininkų nėra girdėję arba ignoruoja aktualius teisės aktus. Akivaizdu, kad lakoniškas lipdukas, kaip straipsnio iliustracijoje, neatitinka tinkamo informavimo reikalavimų, nes jame nėra pateikta kontaktinė informacija, kur kreiptis, jeigu Jums kyla klausimų dėl vaizdo stebėjimo ar norite susipažinti su filmuota medžiaga, kurioje Jūs esate užfiksuotas. Apskritai, informaciniai ženklai turi būti išdėstyti tokiose vietose, kad Jūs apie vaizdo stebėjimą būtumėte informuojamas prieš patenkant į stebimą teritoriją. Nemažai automobilių stovėjimo aikštelių prie prekybos centrų ar biurų yra stebimos vaizdo kameromis, tačiau tik vienintelį kartą esu matęs informacinį ženklą prieš įvažiavimą į aikštelę.

Daug kalbama apie matavimosi kabinų parduotuvėse stebėjimą. Tai yra neteisėta, o stebėjimu įsitikinti teoriškai paprasta (įstatymai Jums suteikia tokias teises), tačiau praktiškai greičiausiai be triukšmo neapsieisite...

Dažniausiai matavimosi kabinos patenka į valdomų vaizdo kamerų matymo zoną, kuriomis apsaugos darbuotojai gali žvalgytis į visas puses.

Jeigu Jums esant drabužių matavimosi kabinoje matote palubėje, gal net toli šone, kabantį juodą burbulą, reiškia, šis burbulas gali stebėti Jus. Jūs turite pilną teisę reikalauti susipažinti su vaizdo medžiaga, kurioje esate užfiksuotas ir įsitikinti, kad vaizdo kameroje persirengimo kabinos vieta yra tinkamai maskuojama (tai galima atlikti visose šiuolaikinėse valdomose vaizdo kamerose), neleidžiant apsaugos darbuotojui matyti ir įrašinėti, kas vyksta pačioje matavimosi kabinoje.

Taip pat turite teisę susipažinti su privalomu rašytiniu dokumentu, kuriame vaizdo stebėjimo savininkas turi būti apibrėžęs, kokiais tikslais, priemonėmis ir terminais yra vykdomas vaizdo stebėjimas, įrašymas ir saugojimas. 

Vaizdo stebėjimą reglamentuoja LR Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo III skirsnis (dabartinė redakcija įsigaliojo 2009-01-01).

Taigi, iš eilės:

16 straipsnis.  Vaizdo stebėjimo sąlygos.

Vaizdo stebėjimas gali būti vykdomas siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, viešąją tvarką, apginti asmenų gyvybę, sveikatą, turtą ir kitas asmenų teises ir laisves, tačiau tik tais atvejais, kai kiti būdai ar priemonės yra nepakankamos ir (arba) netinkamos siekiant išvardytų tikslų ir jeigu duomenų subjekto (stebimo asmens) interesai nėra svarbesni.

Įstatyme nedetalizuojama pagrindimo forma ar būtini rekvizitai, tad pagrindimas turėtų būti išdėstytas laisva forma raštu ir patvirtintas atsakingo asmens.

17 straipsnis. Vaizdo stebėjimas darbo vietoje.

Vaizdo stebėjimas darbo vietoje gali būti vykdomas, kai dėl darbo specifikos būtina užtikrinti asmenų, turto ar visuomenės saugumą ir kitais atvejais, kai kiti būdai ar priemonės yra nepakankamos ir (arba) netinkamos siekiant išvardytų tikslų. 

18 straipsnis. Vaizdo stebėjimo reikalavimai.

  1. Vaizdo duomenų tvarkymas turi būti nustatytas duomenų valdytojo (vaizdo stebėjimo sistemos savininko) patvirtintame rašytiniame dokumente, kuriame yra nurodomas vaizdo stebėjimo tikslas ir apimtis, vaizdo duomenų saugojimo terminas, priėjimo prie tvarkomų vaizdo duomenų sąlygos, šių duomenų naikinimo sąlygos ir tvarka bei nustatyti kiti reikalavimai teisėtam vaizdo duomenų tvarkymui.

  2. Duomenų valdytojas užtikrina, kad vaizdo duomenis tvarkytų tik duomenų valdytojo įgalioti asmenys, kurie turi būti supažindinti su asmens duomenų teisinę apsaugą reglamentuojančiais teisės aktais ir pasirašytinai įsipareigoję jų laikytis.  

19 straipsnis. Vaizdo stebėjimo priemonių įrengimas. 

1. Vaizdo stebėjimo priemonės turi būti įrengiamos taip, kad atsižvelgiant į nustatytą vaizdo stebėjimo tikslą:

  1) vaizdo stebėjimas būtų vykdomas ne didesnėje patalpos ar teritorijos dalyje, negu tai yra būtina;

  2) būtų renkama ne daugiau vaizdo duomenų, negu tai yra būtina.

2. Draudžiama įrengti ir eksploatuoti įrengtas vaizdo stebėjimo priemones, kad į jų stebėjimo lauką patektų gyvenamoji patalpa ir (arba) jai priklausanti privati teritorija ar įėjimas į ją, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. Bendrojo naudojimo patalpose vaizdo stebėjimo priemonės gali būti įrengiamos bendraturčių daugumos sprendimu.
3. Draudžiama vykdyti vaizdo stebėjimą patalpose, kuriose duomenų subjektas pagrįstai tikisi absoliučios privatumo apsaugos ir kur toks stebėjimas žemintų žmogaus orumą (pvz., tualetuose, persirengimo kambariuose ir pan.).
 20 straipsnis. Duomenų subjekto informavimas vykdant vaizdo stebėjimą.

1. Duomenų valdytojas užtikrina, kad prieš patenkant į patalpas ar teritoriją, kurioje vykdomas vaizdo stebėjimas, būtų aiškiai ir tinkamai pateikiama ši informacija:

  1) apie vykdomą vaizdo stebėjimą;

  2) duomenų valdytojo rekvizitai ir kontaktinė informacija (adresas arba telefono ryšio numeris).

2. Duomenų valdytojas gali pateikti ir kitą papildomą informaciją, kad būtų užtikrintas teisėtas vaizdo duomenų tvarkymas nepažeidžiant duomenų subjekto teisių (pvz., vaizdo stebėjimo tikslas).
3. Vykdant vaizdo stebėjimą darbo vietoje ir duomenų valdytojo patalpose ar teritorijose, kuriose dirba jo darbuotojai, šie darbuotojai apie tokį jų vaizdo duomenų tvarkymą turi būti informuojami raštu šio įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. 

23 straipsnis. Stebimo asmens teisės.

1. Duomenų subjektas šio įstatymo nustatyta tvarka turi teisę:

  1) žinoti (būti informuotas) apie savo asmens duomenų tvarkymą;
  2) susipažinti su savo asmens duomenimis ir kaip jie yra tvarkomi;

  3) reikalauti ištaisyti, sunaikinti savo asmens duomenis arba sustabdyti, išskyrus saugojimą, savo asmens duomenų tvarkymo veiksmus, kai duomenys tvarkomi nesilaikant šio ir kitų įstatymų nuostatų;

  4) nesutikti, kad būtų tvarkomi jo asmens duomenys.

2. Duomenų valdytojas privalo sudaryti sąlygas duomenų subjektui įgyvendinti šiame straipsnyje nustatytas teises, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai reikia užtikrinti:
  1) valstybės saugumą ar gynybą;

  2) viešąją tvarką, nusikalstamų veikų prevenciją, tyrimą, nustatymą ar baudžiamąjį persekiojimą;

  3) svarbius valstybės ekonominius ar finansinius interesus;

  4) tarnybinės ar profesinės etikos pažeidimų prevenciją, tyrimą ir nustatymą;

  5) duomenų subjekto ar kitų asmenų teisių ir laisvių apsaugą.

3. Duomenų valdytojas turi motyvuotai pagrįsti atsisakymą vykdyti duomenų subjekto prašymą įgyvendinti šio įstatymo nustatytas duomenų subjekto teises. Duomenų valdytojas, gavęs duomenų subjekto prašymą, ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo duomenų subjekto kreipimosi dienos turi pateikti jam atsakymą. Jeigu duomenų subjekto prašymas išreikštas rašytine forma, duomenų valdytojas turi pateikti jam atsakymą raštu. 

4. Duomenų subjektas gali skųsti duomenų valdytojo veiksmus (neveikimą) Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai per 3 mėnesius nuo atsakymo iš duomenų valdytojo gavimo dienos arba per 3 mėnesius nuo tos dienos, kada baigiasi šio straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas pateikti atsakymą. Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos veiksmus (neveikimą) įstatymų nustatyta tvarka duomenų subjektas gali skųsti teismui.

Papildoma informacija:
Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos lankstinukas
Asmens duomenų apsauga ir vaizdo stebėjimas
Informacinių stendų pavyzdžiai
Asmenų apsaugai tvarkant asmens duomenis darbo grupės, sudarytos pagal Europos Parlamento ir Tarybos 1995 m. spalio 24 d. direktyvą 95/46/EB
Nuomonė dėl asmens duomenų tvarkymo vaizdo stebėjimo priemonėmis (priimta 2004 m. vasario 11 d.)