Delfi TV socialinis eksperimentas: ar sunku įsigyti kontrabandinių cigarečių po policijos kamera?

Prieš dvejus metus Jonavoje buvo įdiegtas 16-os viešo stebėjimo vaizdo kamerų tinklas. Jeigu jų nepadaugėjo, pakaktų bent dviejų vienu metu dirbančių (ir keliomis pamainomis besikeičiančių) operatorių stebėjimo sistemos valdymui ir rodomo vaizdo analizei.

Tačiau, kaip rodo Delfi TV eksperimentas, neteisėti sandoriai be jokių trukdžių vyksta po viena iš kamerų...

Dar užkliuvo komentaras, cituoju: “Kamera buvo veiksminga vos ją pastačius, tačiau netrukus prekeiviai ją perprato ir sužinojo, kokį plotą ji stebi."

Vaizdo įraše matoma kamera - valdoma realiuoju laiku. Jos operatorius kada panorėjęs reguliuoja stebėjimo kryptį ir plotą. Kaip teisės aktų pažeidėjai gali stovėti tiesiai po kamera ir būti "nematomi" monitorius stebintiems ir kameras valdantiems darbuotojams?

Vaizdo stebėjimas viešose vietose - UK patirtis

Kaip pranešė Londono Didmiesčio policija (Metropolitan Police), vaizdo stebėjimo kameros viešose vietose padeda išaiškinti vidutiniškai šešis nusikaltimus per dieną.

Viso, policija pastebi, kad vaizdo stebėjimo sistemų pagalba 2010 metais buvo atpažinta ir sulaikyta 2512 ieškomų asmenų.

Skaičius gražus, jei "pamiršime" Londono dydį bei vaizdo stebėjimo paplitimą šiame mieste. Tikslių duomenų, kiek kamerų yra Jungtinės Karalystės sostinėje šiuo metu niekas nepateikia, tačiau nesiginčijama, kad tai yra vienas labiausiai stebimų miestų pasaulyje.

Kitame straipsnyje, Skotland Yard'o pareigūnas, diskutuodamas apie nepatenkinamą policijos darbą su duomenimis, gaunamais vaizdo stebėjimo pagalba, užsiminė, kad 2008 metus Londonas užbaigė su daugiau nei vienu milijonu instaliuotų vaizdo kamerų. Tam laikui, visai sistemai diegti ir aptarnauti iš viso išleista £0,5 mlrd. biudžeto lėšų. Tais pačiais 2008 metais vaizdo stebėjimo sistemų pagalba buvo išaiškinti tik 1000 nusikaltimų, taigi, vienam išaiškintam nusikaltimui teko 1000 kamerų... (Kitais šaltiniais, tuo metu Londone jau buvo 2 mln. stebinčių akių)

Kelios diskutuojamos priežastys, lemiančios tokį šių technologijų neefektyvumą: 

• nepakankama vaizdo įrašų kokybė - pagal juos dažniausiai neįmanoma identifikuoti asmens tapatybės;
• monitorius stebinčių pareigūmų trūkumas (realiu laiku prevencijos tikslais stebimas labai mažas vaizdų skaičius);
• vaizdo kamerų išdėstymas, nesukonkretinant tikslų, kuriuos konkreti kamera turi tenkinti;
• per mažas vaizdo įrašų prieinamumas paprastiems policijos pareigūnams.

Dar kelios britų išvados:

• vaizdo stebėjimas šiek tiek sumažina chuliganizmų skaičių stebimose teritorijose, tačiau praktiškai nepaveikia kitų nusikaltimų statistikos.
• Eiliniai piliečiai daugiau rūpinasi vaizdo stebėjimo sistemų grėsme jų teisei į privatumą, nei džiaugiasi didesniu saugumo pojūčiu.
• Vaizdo stebėjimo nauda viešam saugumui yra pervertinta ir nepateisinanti lūkesčių, tad kol kas nesėkmingai ieškoma kelių esamai situacijai pataisyti. Vilties teikia naujosios didelės raiškos technologijos (tik neaišku, ką daryti su esama įranga) ir kompiuterinė vaizdo analizė, ateityje, tikimasi, pati galėsianti identifikuoti stebimus nusikaltimus realiuoju laiku.  

Tiesa, noriu atkreipti dėmesį, kad šioje apžvalgoje nekalbama apie kelių eismo taisyklių pažeidimus.

Pabaigai - kokia situacija pas mus? Pacituosiu lrytas.lt straipsnį (2010-09-18):

• Vaizdo kameros Vilniuje šiais metais užfiksavo 1054 teisės pažeidimus.
• Vadinasi, beveik šimtas vaizdo kamerų vidutiniškai per dieną padėjo nustatyti po keturis nusižengimus. Rimtų nusikaltimų šia įranga buvo „įamžinta” tik 11.
• Policijos giriamos vaizdo kameros padėjo sulaikyti tik 1 asmenį su vogtais daiktais.
• Daugiausia vaizdo kameros padėjo sugaudyti girtuoklių – 199 alkoholinius gėrimus viešosiose vietose vartojančius asmenis.
• Taip pat šia įranga užfiksuota 10 nelegalios prekybos atvejų, 51 viešosios tvarkos pažeidimas, 82 eismo įvykiai, 23 atvejai, susiję su narkotikais.
• Tiesa, vaizdo kameros padėjo nustatyti 323 kelių eismo taisyklių pažeidimus. Iš viso už pažeidimus buvo sulaikyti ir į policijos įstaigas pristatyti 1467 asmenys."

Papildoma informacija:

Tens of thousands of CCTV cameras, yet 80% of crime unsolved (2007-09-19)
Number of crimes caught on CCTV falls by 70 per cent, Metropolitan Police admits (2010-01-05)
Image of Paris art thief captured on CCTV 'like cubist painting' (2010-05-22)
Kameros gatvėse pareigūnams padeda, žmogaus teisių gynėjams kelia susirūpinimą (2007-07-27) 
Kuriamos nuo nusikaltimų atgrasančios vaizdo kameros (2009-09-24)  
Didysis brolis: ar stebėjimo kameros vertos vien pagyrų? (2010-05-18) 

Patikrinkite kas už Jūsų prieš įvesdami PIN kodą

Pokytis mūsų saugumui – privalomas mokėjimo už pirkinius patvirtinimas PIN kodu.

Mantas pastebi, kad pereinamuoju laiku kai kuriose prekybos vietose neliko jokios kontrolės, o aš pastebėjau kitą bėdą su naująja tvarka. Ir vėl mano dėmesio sulaukė prekybos centrai :)

Taigi, daugumoje centrų vaizdo kameros stebi ne tik prekybos sales, bet ir kasas. Pirkėjui stovint eilėje, objektyvas dažniausiai kabo priešais jį arba šiek tiek šone. Anksčiau tai problemų nekeldavo, tačiau dabar, susiruošus patvirtinti mokėjimą, kortelių terminalo klaviatūra gali patekti į vaizdo kameros regėjimo lauką ir Jūsų mokėjimo kortelės PIN kodas – užfiksuotas. 

Nesiimu spręsti tikimybės, kad šie duomenys bus panaudoti neteisėtais tikslais, tačiau, kol kamerų montavimo vietos nepakeistos, prieš atsiskaitydamas, pasitikrinu kur yra visa stebinti akis ir stengiuosi nugara uždengti kortelių terminalą. 

Gaila, kad kol kas neradau teisinio įpareigojimo atsiskaitymo vietas apsaugoti nuo stebėjimo. Tad saugokimės patys.

Prekybos centrų apsauga: kaip ir kodėl klaidinamas klientas?

Skaitytojų įtraukimas į turinio kūrimą – dėl didesnio lojalumo naujienų portalui. Interaktyvumas, prieinamumas, išryškinta lankytojo svarba ir galia. Atvirumas mintims, idėjoms ir nuomonėms...

Tačiau labai gaila, kai šis atvirumas tampa manipuliacijų skaitytojais objektu, kaip tai atsitiko šiame straipsnyje.

Šis įrašas buvo publikuotas prieš daugiau nei dvi savaites, todėl jis šiuo metu jau naujienų portalo archyve. Aš anksčiau į jį reaguoti negalėjau, nes pats, po tokios publikacijos suabejojęs savo žiniomis, išsiunčiau paklausimą atsakingai institucijai.

Publikacijoje nagrinėjamos keturios situacijos, iš kurių aptarsiu pirmąsias tris.

1. „Įeinant į prekybos centrą (PC) rekomenduojama didesnius krepšius palikti daiktų saugojimo spintelėse, o daiktus, panašius į prekes, pažymėti tam, kad išeidami iš parduotuvės išvengtumėte įtarimų dėl vagystės.“ Viskas labai gražu, tačiau „pamiršta“ paminėti, kad prie visų saugojimo spintelių yra užrašai, kad „PC administracija už spintelėse paliktus daiktus neatsako“. Ši smulkmena Jums gali kainuoti vertingų daiktų praradimą, tačiau kaltas būsite tiks pats sau. Dėl šios priežasties aš šioms spintelėms patikiu nebent turguje įsigytų bulvių maišelį.

2. „Išeinant iš PC esate prašomi parodyti kuprinės, rankinės ar pirkinių krepšelio turinį.“ Tokia praktika įsigalėjusi viename iš didžiųjų PC tinklų, tačiau jame ši sunki nepelnyta pareiga užkrauta ant kasininkių pečių. Tik pastarųjų prašomas, suprasdamas, kad šioje situacijoje abu esame įkaitai, aš atveriu savo krepšį.

Tačiau, aš to neprivalau daryti jokiais kasininkių ar apsaugos darbuotojų prašymais, išskyrus tuos atvejus kai man pateikiami įrodymai apie mano atliktą neteisėtą veiklą. Šioje situacijoje atvira dezinformacija yra frazėje, cituoju: „nepulkite jų iškart kaltinti, reikalauti įrodymų, kad jūs kažką ėmėte ir pan. (bet kokiu atveju apsauga negalės jums įrašo parodyti – to daryti neleidžiama dėl to, kad pašaliniai asmenys nesusipažintų su kameromis stebimo vaizdo kokybe, vietomis, apimtimi ir pan.)“.

Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 23 straipsnyje nurodyta, kad, „Duomenų valdytojas privalo sudaryti sąlygas duomenų subjektui įgyvendinti šiame straipsnyje nustatytas teises (t.y. leisti susipažinti su vaizdo įrašu, kuriame esate užfiksuotas), išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai reikia užtikrinti: <...> viešąją tvarką, nusikalstamų veikų prevenciją, tyrimą, nustatymą ar baudžiamąjį persekiojimą;“. 

Po aptariamos publikacijos perskaitymo aš suabejojau, ką šiame įstatymo straipsnyje reiškia „nusikalstamų veikų prevencija“. Ar gali apsaugos darbuotojas atsisakyti pateikti įrodymus (šiuo atveju vaizdo kameros įrašą), remdamasis įstatyme numatyta išimtimi dėl prevencijos. Oficialus Valstybinės duomenų inspekcijos atsakymas pateiktas žemiau:

KLAUSIMAS: Ar asmens duomenų valdytojas, konkrečiai prekybos centras, gali atsisakyti subjektui leisti susipažinti su savo asmens duomenimis, t.y. su vaizdo stebėjimo įrašu, kuriame subjektas yra atpažįstamai užfiksuotas, remdamasis Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 23 straipsnio 2.2) punktu? 
ATSAKYMAS: Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (Žin., 1996, Nr. 63-1479; 2008, Nr. 22-804) (toliau – ADTAĮ) 16 straipsnis nustato, kad vaizdo stebėjimas gali būti vykdomas siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, viešąją tvarką, apginti asmenų gyvybę, sveikatą, turtą ir kitas asmenų teises ir laisves. ADTAĮ 23 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato duomenų subjekto teisę susipažinti su savo asmens duomenimis (taip pat ir vaizdo duomenimis) bei kaip jie yra tvarkomi. Minėto straipsnio 2 dalyje yra nustatytos išimtys, kurios apriboja duomenų subjekto teises. ADTAĮ 23 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad duomenų valdytojas privalo sudaryti sąlygas duomenų subjektui įgyvendinti šią teisę, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai reikia užtikrinti viešąją tvarką, nusikalstamų veikų prevenciją, tyrimą, nustatymą ar baudžiamąjį persekiojimą. Pažymėtina, kad tik įstatymų nustatytais atvejais gali būti taikoma galimybė apriboti duomenų subjekto teises, pvz., Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (Žin., 2002, Nr. 37-1341) 177 straipsnyje nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo duomenys neskelbtini; šie duomenys iki bylos nagrinėjimo teisme gali būti paskelbti tik prokuroro leidimu ir tik tiek, kiek pripažįstama leistina. 

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Jūsų nurodytu atveju duomenų valdytojas negalėtų taikyti ADTAĮ 23 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatų. Šiam duomenų valdytojui galioja pareiga užtikrinti duomenų subjekto teisės susipažinti su savo asmens duomenimis įgyvendinimą pagal ADTAĮ 25 straipsnio nuostatas.

Iškilus papildomiems klausimams, maloniai prašome kreiptis konsultacijos į Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos Teisės skyrių tel. (8 5) 212 7532.

Kaip matyti iš atsakymo, Jūs turite teisę susipažinti su nusikalstamos veikos PC įrodymais ir tik tokiems esant sutikti su daiktų apžiūra ar Jūsų sulaikymu. Be abejo, sulaikymui fiziškai priešintis negalite, nes taip suteiksite pagrindą apsaugos darbuotojui panaudoti prieš jus fizinę jėgą ir specialiąsias priemones. Tačiau galite reikalauti nedelsiant iškviesti policiją. Patys apsaugos darbuotojai daugiau neturi jokių teisių jus bausti, kaltinti ar reikalauti atlyginti tariamą žalą.

3. "Vaikštant PC tarp prekių ekspozicijų užkliudote prekes ir jos nukrenta, sudūžta, yra sugadinamos ar pan."

Vienintelis atvejis, kada Jūs galite būti apkaltintas dėl prekių sugadinimo ar sunaikinimo – Jūsų tyčiniai šias pasekmes sukėlę veiksmai. Ginče su PC administracija Jums taip pat privalo būti pateikti susipažinimui įrodymai dėl tyčinės veiklos.

Spaudos laisvė ir atvirumas yra puikios vertybės, tačiau kontrolė ir savikontrolė būtina, kad tokie straipsniai, kaip aptariamasis šiame įraše, netaptų šaukštu deguto medaus statinėje.

Sulaukėme Naujųjų. Linkiu Jums saugių ir šviesių metų. Tegul Jūsų turto ir brangių žmonių sauga lieka niekada neišbandyta...

Susijusi informacija:
LR asmens ir turto saugos įstatymas
LR asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas 

Vaizdo stebėjimas mokyklose - tarp saugumo ir teisės į privatumą

Vaizdo stebėjimas gali būti pateisinamas tik prie centrinių mokyklos durų ir mokyklos teritorijoje (kieme) - tokią nuomonę, remdamasi LR įstatymais ir ES teise, išsakė Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija išleistame Naujienų biuletenyje. Šią biuletenio temą paskatino plintanti mada, diegti vaizdo stebėjimo sistemas mokyklose. 

Taip pat, bet kuriuo atveju, „prieš priimant sprendimus įrengti įstaigose vaizdo stebėjimo įrangą, turi būti apsvarstytos galimybės norimus tikslus pasiekti kitais būdais ir priemonėmis, o vykdant vaizdo stebėjimą tose patalpose ir teritorijose kur jis yra būtinas, privalo būti įgyvendinti ADTAĮ įtvirtinti reikalavimai“ - citata iš to paties dokumento.
Panašias problemas sprendžia ir kitos šalys.
Štai po Anglijoje ir Velse organizacijos CameraWatch atlikto vidurinėse mokyklose įdiegtų VSS tyrimo, vyksta intensyvios diskusijos apie tai, kas ir kaip turi griežčiau kontroliuoti šią sritį.

Tyrimo metu paaiškėjo, kad iš 24 patikrintų vidurinių mokyklų, 23 buvo įsirengusios VSS, o kai kurios jų, vykdė vaizdo stebėjimą net tualetuose. Virš 90% patikrintų sistemų neatitiko Duomenų apsaugos akto (Data Protection Act – DPA) reikalavimų.

Grįžtant į Lietuvą, mano nuomone, mokyklų administracijos privalo atvirai ir viešai diskutuoti VSS įrengimą, jo pagrįstumą ir stebimas vietas tiek su mokytojų, moksleivių, tiek ir su jų tėvų atstovais. Tad lankydamiesi savo vaikų mokyklose ir pastebėję jose vaizdo stebėjimo kameras, nepamirškite, kad Jūs ir Jūsų vaikai turi teises, kurias apibendrinau anksčiau rašytame straipsnyje.

Susijusios nuorodos:
Iliustracija: www.flickr.com 

Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2010 m. rugpjūčio-rugsėjo mėn. Naujienų biuletenis Nr. 6 (33) 

Straipsnis apie CameraWatch tyrimą www.info4security.com portale

Jūsų teisės vaizdo įrašymo metu

Bebaigiant rašyti penktą ciklo "kaip pasirinkti apsaugos priemones" straipsnį, planus pakoregavo aktualūs įvykiai.

Per visus naujienų portalus nuskambėjęs įvykis apie neteisėtą slaptą vaizdo stebėjimą ir įrašymą grožio salone, priminė, kad vaizdo kamerų akių aplink mus sparčiai daugėja, tačiau žinių, kas yra teisėta, o kas ne - trūksta. Tad šį kartą apie tai.

Įstatymo citatas pateiksiu straipsnio pabaigoje (išskirtos pasvirusiu šriftu), o dabar mano pastebėjimai ir patarimai.

Dar labai daug vaizdo stebėjimo sistemų savininkų nėra girdėję arba ignoruoja aktualius teisės aktus. Akivaizdu, kad lakoniškas lipdukas, kaip straipsnio iliustracijoje, neatitinka tinkamo informavimo reikalavimų, nes jame nėra pateikta kontaktinė informacija, kur kreiptis, jeigu Jums kyla klausimų dėl vaizdo stebėjimo ar norite susipažinti su filmuota medžiaga, kurioje Jūs esate užfiksuotas. Apskritai, informaciniai ženklai turi būti išdėstyti tokiose vietose, kad Jūs apie vaizdo stebėjimą būtumėte informuojamas prieš patenkant į stebimą teritoriją. Nemažai automobilių stovėjimo aikštelių prie prekybos centrų ar biurų yra stebimos vaizdo kameromis, tačiau tik vienintelį kartą esu matęs informacinį ženklą prieš įvažiavimą į aikštelę.

Daug kalbama apie matavimosi kabinų parduotuvėse stebėjimą. Tai yra neteisėta, o stebėjimu įsitikinti teoriškai paprasta (įstatymai Jums suteikia tokias teises), tačiau praktiškai greičiausiai be triukšmo neapsieisite...

Dažniausiai matavimosi kabinos patenka į valdomų vaizdo kamerų matymo zoną, kuriomis apsaugos darbuotojai gali žvalgytis į visas puses.

Jeigu Jums esant drabužių matavimosi kabinoje matote palubėje, gal net toli šone, kabantį juodą burbulą, reiškia, šis burbulas gali stebėti Jus. Jūs turite pilną teisę reikalauti susipažinti su vaizdo medžiaga, kurioje esate užfiksuotas ir įsitikinti, kad vaizdo kameroje persirengimo kabinos vieta yra tinkamai maskuojama (tai galima atlikti visose šiuolaikinėse valdomose vaizdo kamerose), neleidžiant apsaugos darbuotojui matyti ir įrašinėti, kas vyksta pačioje matavimosi kabinoje.

Taip pat turite teisę susipažinti su privalomu rašytiniu dokumentu, kuriame vaizdo stebėjimo savininkas turi būti apibrėžęs, kokiais tikslais, priemonėmis ir terminais yra vykdomas vaizdo stebėjimas, įrašymas ir saugojimas. 

Vaizdo stebėjimą reglamentuoja LR Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo III skirsnis (dabartinė redakcija įsigaliojo 2009-01-01).

Taigi, iš eilės:

16 straipsnis.  Vaizdo stebėjimo sąlygos.

Vaizdo stebėjimas gali būti vykdomas siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, viešąją tvarką, apginti asmenų gyvybę, sveikatą, turtą ir kitas asmenų teises ir laisves, tačiau tik tais atvejais, kai kiti būdai ar priemonės yra nepakankamos ir (arba) netinkamos siekiant išvardytų tikslų ir jeigu duomenų subjekto (stebimo asmens) interesai nėra svarbesni.

Įstatyme nedetalizuojama pagrindimo forma ar būtini rekvizitai, tad pagrindimas turėtų būti išdėstytas laisva forma raštu ir patvirtintas atsakingo asmens.

17 straipsnis. Vaizdo stebėjimas darbo vietoje.

Vaizdo stebėjimas darbo vietoje gali būti vykdomas, kai dėl darbo specifikos būtina užtikrinti asmenų, turto ar visuomenės saugumą ir kitais atvejais, kai kiti būdai ar priemonės yra nepakankamos ir (arba) netinkamos siekiant išvardytų tikslų. 

18 straipsnis. Vaizdo stebėjimo reikalavimai.

  1. Vaizdo duomenų tvarkymas turi būti nustatytas duomenų valdytojo (vaizdo stebėjimo sistemos savininko) patvirtintame rašytiniame dokumente, kuriame yra nurodomas vaizdo stebėjimo tikslas ir apimtis, vaizdo duomenų saugojimo terminas, priėjimo prie tvarkomų vaizdo duomenų sąlygos, šių duomenų naikinimo sąlygos ir tvarka bei nustatyti kiti reikalavimai teisėtam vaizdo duomenų tvarkymui.

  2. Duomenų valdytojas užtikrina, kad vaizdo duomenis tvarkytų tik duomenų valdytojo įgalioti asmenys, kurie turi būti supažindinti su asmens duomenų teisinę apsaugą reglamentuojančiais teisės aktais ir pasirašytinai įsipareigoję jų laikytis.  

19 straipsnis. Vaizdo stebėjimo priemonių įrengimas. 

1. Vaizdo stebėjimo priemonės turi būti įrengiamos taip, kad atsižvelgiant į nustatytą vaizdo stebėjimo tikslą:

  1) vaizdo stebėjimas būtų vykdomas ne didesnėje patalpos ar teritorijos dalyje, negu tai yra būtina;

  2) būtų renkama ne daugiau vaizdo duomenų, negu tai yra būtina.

2. Draudžiama įrengti ir eksploatuoti įrengtas vaizdo stebėjimo priemones, kad į jų stebėjimo lauką patektų gyvenamoji patalpa ir (arba) jai priklausanti privati teritorija ar įėjimas į ją, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. Bendrojo naudojimo patalpose vaizdo stebėjimo priemonės gali būti įrengiamos bendraturčių daugumos sprendimu.
3. Draudžiama vykdyti vaizdo stebėjimą patalpose, kuriose duomenų subjektas pagrįstai tikisi absoliučios privatumo apsaugos ir kur toks stebėjimas žemintų žmogaus orumą (pvz., tualetuose, persirengimo kambariuose ir pan.).
 20 straipsnis. Duomenų subjekto informavimas vykdant vaizdo stebėjimą.

1. Duomenų valdytojas užtikrina, kad prieš patenkant į patalpas ar teritoriją, kurioje vykdomas vaizdo stebėjimas, būtų aiškiai ir tinkamai pateikiama ši informacija:

  1) apie vykdomą vaizdo stebėjimą;

  2) duomenų valdytojo rekvizitai ir kontaktinė informacija (adresas arba telefono ryšio numeris).

2. Duomenų valdytojas gali pateikti ir kitą papildomą informaciją, kad būtų užtikrintas teisėtas vaizdo duomenų tvarkymas nepažeidžiant duomenų subjekto teisių (pvz., vaizdo stebėjimo tikslas).
3. Vykdant vaizdo stebėjimą darbo vietoje ir duomenų valdytojo patalpose ar teritorijose, kuriose dirba jo darbuotojai, šie darbuotojai apie tokį jų vaizdo duomenų tvarkymą turi būti informuojami raštu šio įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. 

23 straipsnis. Stebimo asmens teisės.

1. Duomenų subjektas šio įstatymo nustatyta tvarka turi teisę:

  1) žinoti (būti informuotas) apie savo asmens duomenų tvarkymą;
  2) susipažinti su savo asmens duomenimis ir kaip jie yra tvarkomi;

  3) reikalauti ištaisyti, sunaikinti savo asmens duomenis arba sustabdyti, išskyrus saugojimą, savo asmens duomenų tvarkymo veiksmus, kai duomenys tvarkomi nesilaikant šio ir kitų įstatymų nuostatų;

  4) nesutikti, kad būtų tvarkomi jo asmens duomenys.

2. Duomenų valdytojas privalo sudaryti sąlygas duomenų subjektui įgyvendinti šiame straipsnyje nustatytas teises, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai reikia užtikrinti:
  1) valstybės saugumą ar gynybą;

  2) viešąją tvarką, nusikalstamų veikų prevenciją, tyrimą, nustatymą ar baudžiamąjį persekiojimą;

  3) svarbius valstybės ekonominius ar finansinius interesus;

  4) tarnybinės ar profesinės etikos pažeidimų prevenciją, tyrimą ir nustatymą;

  5) duomenų subjekto ar kitų asmenų teisių ir laisvių apsaugą.

3. Duomenų valdytojas turi motyvuotai pagrįsti atsisakymą vykdyti duomenų subjekto prašymą įgyvendinti šio įstatymo nustatytas duomenų subjekto teises. Duomenų valdytojas, gavęs duomenų subjekto prašymą, ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo duomenų subjekto kreipimosi dienos turi pateikti jam atsakymą. Jeigu duomenų subjekto prašymas išreikštas rašytine forma, duomenų valdytojas turi pateikti jam atsakymą raštu. 

4. Duomenų subjektas gali skųsti duomenų valdytojo veiksmus (neveikimą) Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai per 3 mėnesius nuo atsakymo iš duomenų valdytojo gavimo dienos arba per 3 mėnesius nuo tos dienos, kada baigiasi šio straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas pateikti atsakymą. Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos veiksmus (neveikimą) įstatymų nustatyta tvarka duomenų subjektas gali skųsti teismui.

Papildoma informacija:
Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos lankstinukas
Asmens duomenų apsauga ir vaizdo stebėjimas
Informacinių stendų pavyzdžiai
Asmenų apsaugai tvarkant asmens duomenis darbo grupės, sudarytos pagal Europos Parlamento ir Tarybos 1995 m. spalio 24 d. direktyvą 95/46/EB
Nuomonė dėl asmens duomenų tvarkymo vaizdo stebėjimo priemonėmis (priimta 2004 m. vasario 11 d.)

Kailinių drabužių parduotuvė pakartotinai apvagiama - nuostolis ~200 kLt - kodėl?

Kaip rašoma www.delfi.lt portale, apiplėšta kailinių gaminių parduotuvė prekybos pasaže. Kol kas daugiau duomenų nėra, tačiau keisčiausia, kad parduotuvė jau buvo nukentėjusi nuo vagių praėjusį rugpjūtį. Tuomet sėkmingam apiplėšimui padėjo visas kompleksas:

• neveikianti vaizdo stebėjimo sistema;
• kažkokia neaiški signalizacija, kuri "nemato" nukirptų jutiklių laidų, dūžtančių vitrininių stiklų ir varstomų durų;
• niekaip nuo mechaninio poveikio neapsaugotos vitrinos;
• pragręžiamos ir išlaužiamos lauko durų spynos.

Nežinau tyrimo rezultatų, tačiau sudėjus tiek palankių aplinkybių praėjusį rugpjūtį ir pakartotiną vagystę šiomis dienomis, žinutės komentaruose vyrauja sąmokslo dėl draudimo išmokos teorijos...

Per mažai žinau, tad apibendrinimų nesiimsiu...

Ar padės apsaugos signalizacija ir vaizdo kameros?

Kaip rašo klaipeda.diena.lt naujienų portalas, Klaipėdos miesto savivaldybė, įsigijusi du brangius konteinerinius tualetus, niekaip nesugeba jų apsaugoti nuo vandalų (aš juos vadinčiau plėšikais), išlaužiančių pinigų surinkimo dėžutes.

Mano požiūriu, vienintelis efektyvus būdas apsaugoti tualetus, yra pinigų rinkimo automatus pakeisti į žetoninius ar kortelinius. Kol keliasdešimt litų bus ne vietoje padėta, tol bus kas juos paima.

 Suprantama, pakeitus mokėjimo būdą atsiranda patogumo bei žetonų įsigijimo klausimas. Bet gal tai išspręsti paprasčiau nei statyti vaizdo kameras ir "už brangiai" samdyti saugos tarnybas?