Griaunant mitus: apsaugos signalizacijos vertė

Klausantis „commonsensų“ (tai tokie tinklaraštininkai, sveiku protu bandantys įveikti visokio plauko apribojimus) pranešimo „LOGIN“ konferencijoje, kilo labai ryškios asociacijos tarp mitų, kuriuos jie paneiginėjo šnekėdami apie IT inovacijas ir tų įsitikinimų, kurie sklando apie apsaugos sistemas.

Populiariausias mitas saugos srityje – moderni apsaugos / vaizdo stebėjimo sistema pati savaime didina saugumą.

Keli pavyzdžiai  „iš gyvenimo“:

„ - Man reikia geros signalizacijos su pranešimais į mobiliaką.  „Dzin“, kad mano name vitrininiai langai į visas puses ir tik graži gyvatvorė juosia sklypą. Duok gerą signalizaciją, nes plėvelė ant langų stiklų – negražu ir nemadinga, o saugos tarnyba – brangu ir nepadės...

<...>

 - Ką darysiu gavęs sms...? - Gal kaimynui paskambinsiu...“

Arba:

„Mes norime vaizdo kamerų, kad saugotų nuo prekių vagysčių iš sandėlio. Nors mes tik spėjam, kad vagia sandėlyje, tačiau geriau prekių judėjimo tvarkos nekeisim, apskaitos kontrolės netobulinsim, tiesiog naujas kameras įrengsim – gal padės.“

Dar vienas:

„Po pastarosios vagystės įdiegėme apsaugos sistemą, apdraudėme turtą, bet vis tiek iš vitrinos kompiuteriai vėl „išėjo“...“

Visais šiais atvejais siekiama „įdarbinti“ modernias elektronines technologijas, perkeliat joms atsakomybę už savo turtą. Tai populiaru, madinga, tačiau išvardintose situacijose mažai naudinga. Pirmuoju ir trečiuoju atvejais efektyviau būtų apsunkinti prieinamumą ir pasiekiamumą, o antruoju – diegti naują apskaitos tvarką arba paprastinti, skaidrinti ir optimizuoti esamą.

Saugos procese vienas svarbiausių principų - nuoseklumas.
Pradžioje, tyrimų, analizės ar, tiesiog, sveiko proto metodu turite nuspręsti ką norite saugoti. Tada suskaičiuoti saugomo objekto vertę ir įvertinti riziką (procentais ar 0-1 intervalo skaičiumi), kad objektas bus dalinai ar visiškai atskleistas, pavogtas ar sunaikintas. Objekto vertė suprantama ir kaip fizinis praradimas, ir kaip veiklos apribojimas netekus daikto ar paslaugos. 

Tada šiek tiek matematikos:

objekto vertė x rizika = galima žala.

Saugomo objekto vertės Jūs, dažniausiai, negalite niekaip įtakoti, todėl visas saugos procesas sukasi aplink vieną užduotį – rizikos mažinimą.

Rinkdamiesi bet kokią saugos procedūrą ar technologiją turite nuolat lyginti du skaičius: diegiamo įrankio kainą ir prognozuojamą rizikos, tuo pačiu ir tikėtinos žalos sumažėjimą. Suprantama, jei išleisite daugiau nei apsaugosite – apsaugos įrankis netinkamas. 

Jūsų rizikos valdymo arsenale iš viso yra trys esminės saugos įrankių grupės:

• organizaciniai-informaciniai,
• fiziniai ir
• elektroniniai įrankiai.

Organizacinių-informacinių priemonių vertė saugai yra panaši į buhalterinės apskaitos vertę finansų sričiai. Šiais įrankiais Jūs nustatote taisykles, kurių laikantis vyks bet kokie veiksmai ir operacijos su saugomais objektais ir aplink juos.

Keli šių priemonių aspektai:

Kritiškai įvertinkite kuri informacija yra konfidenciali ir kritinė Jūsų saugomam objektui. Paruoškite procedūras personalui: kaip, kam ir kokiais būdais ši informacija gali būti atskleista, kokia grės atsakomybė už žalą, atsiradusią nesilaikant šių procedūrų.

Jei saugote kintančias, mobilias vertybes, sukurkite ar pakeiskite apskaitos tvarką taip, kad turėtume pakankamą ir aktualią informaciją apie saugomo objekto kiekį, būklę ir vietą. Labai svarbu, kad kiekviename objekto judėjimo taške už jį būtų atsakingi konkretūs asmenys, būtų tiksli ir atsekama atsakomybės perdavimo tvarka.

Kritinėms paslaugoms numatykite rezervinius šaltinius, kas juos prižiūrės ir valdys bei kaip bus atliekamas perėjimas į avarinį bei grįžimas į normalų darbo režimus.

Mūsų krašte mažai populiarūs, tačiau efektyvūs įrankiai yra saugos mokymai, vykdomi modeliuojant ir simuliuojant saugumo pažeidimo incidentus.

Apie organizacinių-informacinių įrankių įvairovę ir galimybes, galbūt, gims atskiras įrašas, o dabar noriu pabrėžti, kad ši grupė teikia didžiausią naudą už mažiausią kainą, ji yra visapusiškiausia, todėl be jos tiek fiziniai, tiek elektroniniai įrankiai praranda didžiąją dalį savo galios arba dar blogiau – tik sukelia didesnį chaosą.

Fiziniai saugos įrankiai – tai užkardos, greičio ribojimo kalneliai, durys, užraktai, grotos, žaliuzės ir pan. Šie įrankiai iš esmės yra skirti sumažinti saugomo objekto patrauklumą neteisėtiems veiksmams, apribojant ir apsunkinant jo pasiekiamumą pašaliniams asmenims. Ribojančios priemonės ilgina laiko trukmę, reikalingą objektui pasiekti, o sunkinančios pasiekiamumą – reikalauja iš įsibrovėlio papildomų fizinių, techninių irba finansinių resursų.

Fiziniai įrankiai skirti labai siaurai, bet tuo pačiu svarbiai rizikos sričiai valdyti.

Tiems, kas turėjo kantrybės perskaityti iki šios vietos - dabar pasiekėme tą hiperbolizuotą elektroninę saugą.

Organizacinės-informacinės priemonės skirtos neteisėtų veiksmų prevencijai, fiziniai įrankiai - tų veiksmų ribojimui, o elektroninės priemonės tik informuoja apie nesankcionuotą veiklą. Ir nieko daugiau.

Be to, lyginant su aukščiau išvardintomis, elektroninėms priemonėms būtini didesni žmogiškieji resursai, kurie šias technologijas valdys, prižiūrės ir reaguos į jų suveikimus.
Apibendrinant, elektronikos priemonių arsenalo teikiama nauda viena mažiausių, o kaina bene didžiausia. 

Jokiu būdu neišsižadu judesio jutiklių, vaizdo kamerų ir elektroninių perimetro barjerų. Jie reikalingi. Tačiau tai tik pagalbiniai įrankiai. Jie stiprina ir efektyvina kontrolę, didina informacijos pasiekiamumo ir apdorojimo greitį, dažnai taupo laiką, iš kai kurių procesų pašalina žmogiškąjį faktorių, teikia komfortą, tačiau vis tiek lieka garbingoje trečioje mūsų turimo saugos priemonių arsenalo vietoje.

Būkite nuoseklūs. Įveikus visus etapus iki elektroninių priemonių diegimo, kiekvienas instaliuotas jutiklis bei kiekviena vaizdo kamera turės aiškią ir konkrečią užduotį, kuri nebus maskuojama po populiariais žodžiais: „saugoti“ ir „stebėti“.

Pabaigai priminsiu: - naudokite saugos priemones atsakingai, kad jos netaptų nauju Jūsų verslo ar gyvenimo apribojimu. Sauga ir efektyvumas vienas kitam neprieštarauja :)

Kaip pasirinkti apsaugos priemones (VIII): apsaugos signalizacijos centralė

Aprašius pasyvias mechaninės apsaugos priemones, laikas pereiti prie elektroninių. Jeigu mechaninės - skirtos įsibrovėlio užlaikymui, tai signalizacijos reikia, kad apie įsibrovėlį sužinotume kuo anksčiau.

Apsaugos signalizacijų pasirinkimas platus. Dauguma jų puikiai ir patikimai veikia, turi daug papildomų funkcijų, kurių pagalba gali būti pritaikytos prie Jūsų poreikių ir įpročių, todėl pasirinkimą dažniausiai lemia draugo, pardavėjo ar diegėjo rekomendacija, valdymo klaviatūros dizainas ir visos sistemos kaina.

Signalizacijos centrinis įrenginys vadinamas centrale arba koncentratoriumi. Tai tiesiog elektronikos komponentų prigrūsta plokštė, kuri dažniausiai montuojama rakinamoje dėžutėje ir slepiama kokioje nors mažai matomoje būsto vietoje. 

Renkantis centralę atkreipkite dėmesį į du skaičius: spindulių kiekį ir sričių (dar vadinamų zonomis) skaičių. 

Spindulys - tai tiesiog kabelis, prie kurio jungiami patys įvairiausi jutikliai. Jei, aktyvavus signalizaciją, nors vienas jutiklis spindulyje suveikia, centralė skelbia aliarmą.  

Noriu pabrėžti: centralė "nemato" kiekvieno jutiklio atskirai, ji "mato" tik spindulį, todėl visus būsto jutiklius sujungus "ant vieno kabelio", suveikus signalizacijai, Jūs žinosite tik tiek, kad kažkas atsitiko. 

Tuo tarpu, jei svetainės langų stiklo dūžio jutikliai bus prijungti prie vieno spindulio, durų atidarymą stebintis magnetinis kontaktas - prie kito, judesio jutiklis patalpos viduje - prie trečio, vykstant įsilaužimui Jūs ar saugos tarnyba gausite išsamią informaciją: ar išdaužtas langas, ar fiksuojamas judesys svetainėje, ar atidarytos durys į darbo kambarį ir t.t. 

Dėl šios priežasties siūlau suskaičiuoti saugomas patalpas I būsto aukšte bei patalpas kituose aukštuose su balkonais, terasomis ar kitais elementais, leidžiančiais patogiau patekti į namą. Kiekvienai iš tų patalpų skirkite po tris spindulius (stiklo daužimas, varstomos dalies atidarymas, judesys patalpoje), o likusioms antrame aukšte ir dar aukščiau esančioms patalpoms - bent po vieną spindulį judesio jutikliui. Tokiu būdu suskaičiavę pridėkite dar bent 20% rezervo ir turėsite Jūsų būsto signalizacijai reikalingą spindulių skaičių.

Dar paminėjau kitą terminą - sritys (zonos).  Šiuo terminu apibūdinama galimybė jutiklių spindulius grupuoti ir kiekvienai iš tų grupių signalizaciją valdyti atskirai. 

Pavyzdžiui, individualaus namo atveju viena sritis galėtų būti garažui, antra - I aukšto patalpoms ir trečia - II aukšto patalpoms su Jūsų miegamaisiais. Tokiu atveju, pastačius garaže automobilį, galėsite iš karto aktyvuoti garažo patalpos signalizaciją, eidami miegoti - įjungti dar ir pirmo aukšto kontrolę, o išvykus iš namų - saugoti visą pastatą.

Net ir gyvenant bute verta lauko durų ir langų atidarymą stebinčius jutiklius priskirti vienai sričiai, o judesio patalpose - kitai. Tada galėsite naktį būdami namuose aktyvuoti durų ir langų atidarymo apsaugą, o išvykdami iš namų - viso buto.

Pabaigai noriu papildyti, kad apsaugos signalizaciją galite "įdarbinti" papildomoms funkcijoms, tokioms kaip gaisro, dujų nuotėkio ar vandens išsiliejimo stebėjimas.

Apie dabar labai madingas GSM signalizacijas parašysiu atskirai.

Panašūs straipsniai:
Atmintinė - įsidiegiant silpnų srovių (signalizacijos ir ryšių) sistemas
Omnitel judesio jutiklis su SIM kortele - ELDES EPIR_

Kaip pasirinkti apsaugos priemones (VII): žaliuzės

Žaliuzės – populiari papildoma apsaugos priemonė, kurios galimybės kartais neišnaudojamos, o kartais – pervertinamos.

Visų pirma susitarkime, kad tai, ką absoliuti dauguma pardavėjų vadina "apsauginėmis žaliuzėmis", saugo nuo daug ko (saulės šviesos ir pašalinių akių žvilgsnio, kai kurios dar nuo šilumos nuostolių bei garso), tačiau fizinis saugumas nėra jų pagrindinė paskirtis.

Aukščiau minėtos žaliuzės yra sukonstruotos iš lengvos konstrukcijos aliuminio profilio lamelių ir, jeigu paskaitinėsite pačių gamintojų brošiūrėles, juose greičiausiai rasite atlaikomus vėjo apkrovos skaičius, gal dar šilumos bei garso izoliacijos vertes, tačiau visiškai nieko apie atsparumą mechaniniam poveikiui.

Asmeniškai, tikromis apsauginėmis žaliuzėmis drįstu vadinti tik tuos gaminius, kuriuos tokiais įvardija patys gamintojai. Prie šio įvardijimo dar turėtų būti atlaikomos fizinės apkrovos skaičiukai, o, idealiu atveju, WK ar ER indeksai su skaičiais 1-6, žymintys atitiktį saugos standartams.

Taigi, savo rinkoje turime kelis pasirinkimus: lauko žaliuzes, apsaugines žaliuzes bei suveriamas arba suvyniojamas apsaugines grotas.
Jokiu būdu nenoriu sumenkinti mūsuose diegiamų gaminių, tačiau siekiu įvesti daugiau aiškumo, kad rinkdamiesi žaliuzes ar grotas lengviau atskirtumėte informaciją nuo pardavimų marketingo. Apgalvokite, kiek papildomo saugumo tikitės iš šių priemonių, kokie kiekvienos iš alternatyvų biudžetai ir tik tada apsispręskite, kokį gaminį pasirinkti.

Dar kelios rekomendacijos žaliuzių montavimui:

labai dažnai žaliuzės sumontuojamos, apsaugos signalizacija taip pat įrengiama, tačiau pamirštama šias dvi sistemas sujungti, įrengiant magnetinius kontaktus ant žaliuzių. Tokiu būdu žaliuzės užlaiko nusikaltėlius, tačiau, kol nepaveikiamas langas ar durys, įsilaužėlių neskubina nei kaukianti sirena, nei atvykstantis saugos ekipažas...

populiarėjanti, bet vis dar nepakankamai įvertinta tendencija – apsaugines žaliuzes ar grotas montuoti ne langų ar durų išorėje, o viduje. Ši rekomendacija dėl tos pačios priežasties – laužiant langus ar duris signalizacija suveiks dar nepasiekus žaliuzių, tad tikimybė, kad įsilaužėlis atsisakys savo užmačių – išauga.

Kaip pasirinkti apsaugos priemones (VI): apie spynas - www.eurospynos.lt

Ruošdamas naują straipsnių ciklo įrašą apie spynas, radau tinklapio www.eurospynos.lt patarimų skiltį.

Perskaitęs puikius portalo patarimus (šiek tiek komercijos juose - atleistina :) ), nusprendžiau, kad geriausia, ką galiu padaryti - tiesiog rekomenduoti šio tinklapio straipsnius mano blog'o lankytojams:

• Nesaugios spynos kelia grėsmę žmonių turtui
• Kaip tinkamai išsirinkti spyną šarvuotoms durims?
• Kaip padidinti Jūsų šarvuotų durų saugumą?

Ateityje nuorodas į šiuos straipsnius galėsite bet kada rasti mano portalo Skaitinių skyriuje

Kaip pasirinkti apsaugos priemones (V): apie langus ir duris

Vyrauja nuomonė, kad dideli, žemai esantys langai ir pastato sauga yra nesuderinami dalykai. Langus lengviausia išdaužti ir išlaužti, tad gyvenant pirmame ar paskutiniame aukšte, dėl saugumo, neišvengiamai teks pasipuošti grotomis ar „apsauginėmis“ žaliuzėmis (apie „apsaugines“ žaliuzes kitą kartą:) ).

Kitas kraštutinumas - aklas pasitikėjimas apsaugos signalizacija, prijungta prie saugos tarnybos centrinio pulto, pamirštant, kad signalizacija tik informuoja apie jau vykstantį įsilaužimą ir niekuo nepadeda, kad tas įsilaužimas neįvyktų...

Iš tiesų, yra galimybių pasiekti, kad Jūsų būsto langai ir durys nebūtų Achilo kulnu. Geriau paieškojus man pavyko rasti įmonių, kurios Lietuvoje gamina sertifikuotus, padidinto mechaninio atsparumo, langus ir duris ar prekiauja tokiais gaminiais.

Taigi, Lietuvoje langų rėmų ir lauko durų saugumą (tiksliau mechaninį atsparumą) apibrėžia standartas LST ENV 1627:2002, o stiklų – LST EN 356:2002 ir LST EN 12600:2003. Durų ir langų rėmų atsparumas didinamas gamyboje naudojant specialias medžiagas ir sudėtingus profilius, o stiklų, dengiant juos apsaugine plėvele ar gaminant grūdintą.

Vyrauja įsitikinimas, kad saugūs produktai yra labai brangūs, tačiau siūlau patiems pasidomėti, pasiskaičiuoti ir tada ramiai nuspręsti. Jeigu sertifikatus turintys produktai viršys Jūsų biudžetą, pagalvokite ir apie pigesnius, tačiau papildomai apsaugotus.

Pavyzdžiui, įsilaužėlį, planavusį, metus plytą į langą, įbėgti į Jūsų namą ir, susirinkus vertybes, išbėgti, gali atbaidyti net ir plona plėvele dengtas stiklo paketas, kuris po plytos metimo suskilo, bet netikėtai šukės liko kabėti savo vietoje.

Žemiau lentelėje pateikiu trumpus skirtingų saugumo klasių paaiškinimus.

Kam skirta	Stiklų saugumo klasifikacija pagal LST EN 356:2002	Saugumo klasė langų rėmams ir durims pagal LST ENV 1627:2002	Įsilaužimo tipas
Objektams be padidintos įsilaužimo rizikos	P2A	WK1	Įsilaužimas naudojant tik fizinę jėgą
Objektams, į kuriuos įsilaužimo rizikos įvertis žemas	P4A	WK2	Atsitiktinio įsilaužėlio, naudojančio paprastus įrankius
Objektams, į kuriuos įsilaužimo rizikos įvertis vidutinis	P5A	WK3	Įgudusio įsilaužėlio, naudojančio sunkiuosius gręžimo ir kalimo įrankius
Objektams, į kuriuos įsilaužimo rizikos įvertis aukštas	P6B	WK4	Patyręs įsilaužėlis papildomai naudoja pjovimo ir elektrinius gręžimo įrankius
Speciali apsauga kariniams ir pramoniniams objektams	P7B	WK5-WK6	Patyręs įsilaužėlis papildomai naudoja elektrinius sunkiuosius pjovimo, gręžimo ir kalimo įrankius

Konsultuokitės su saugumo specialistais arba bent jau įkyrėkite gaminių vadybininkams. Jūsų langų ir durų tikslas, užlaikyti įsibrovėlį tiek, kiek trunka saugos tarnybos ekipažui atvykti iki Jūsų būsto.

Dar iš asmeninės patirties: netikėkite vadybininkų garbės žodžiu, kad jums tiekiamas gaminys yra saugus. Reikalaukite sertifikatų ir tikrinkite, kad juose būtų aprašomi būtent Jums parduodami produktai.

Linkiu, kad Jūsų būsto saugumas niekada nebūtų išbandytas :)

Kaip pasirinkti apsaugos priemones (IV): apie tvoras

Ankstesniame ciklo straipsnyje trumpai aptariau vieną iš būdų, galintį padėti apsispręsti kurį savo turtą saugosite.

Šį kartą - apie pasyvias saugos priemones, kurios dažnai būna net svarbesnės nei apsaugos signalizacija.

Apie tvoras

Turbūt daugumai pirma kylanti mintis, atsakant į klausimą "Kam reikalinga tvora?", yra - saugumui užtikrinti. Tad kelis įdomesnius saugumo aspektus ir aptarsiu.

Be sudėtingų statinio statybos derinimo procedūrų gyvenvietėse galime statyti iki 1,8 m aukščio tvoras.

Tokia puikiai tinka daugumai atvejų, tačiau jos aukštis nepakankamas siekiant visiškai apsisaugoti nuo jos perlipimo ar peršokimo. Laipiotojams galite "apsunkinti gyvenimą" tvoros viršų papuošę aštriais nedideliais dekoratyviniais papuošimais, kurie trukdytų lipant atsiremti į statinio viršų.

Tiesa, įstatymai riboja tvorų iš dygliuotos vielos statybą, tad tokios vielos geriau dėl visa ko nenaudokite ir tvoros viršui "papuošti" :)

Jūsų sklypas ribojasi su judria gatve, Jums norisi lengvų konstrukcijų tvoros, tačiau nerimaujate dėl to, kad koks nors gatvių erelis įskris su visu automobiliu į Jūsų namą?

Pagalvokite apie galimybę tvorą statyti ant bent 40 cm virš žemės paviršiaus iškilusio betoninio pamato. Kad pamatas neatrodytų tiesiog masyviu bloku, jo fasadą galite dengti apdailos medžiagomis ar suformuoti kelis siaurus laiptelius, juos panaudodamas kaip gėlių ir žolės gazonus...

PAPILDYMAS (10-05-12)
Nepaminėjau, kad nuo vagysčių ir plėšimų tvora gelbės tik tiek, kiek per ją bus sunkiau išsinešti turtą (jei vartai nėra silpnoji grandis).
Tvora nei kiek nepagerins Jūsų įsirengtos apsaugos signalizacijos kokybės, net priešingai, gali tapti priedanga įsibrovėliams, besikrapštantiems prie Jūsų būsto langų ar durų. Todėl ir visos saugios spynos, šarvuotos durys, apsaugoti stiklai ir langų užraktai tik prailgins pasiruošimo įsilaužimui laiką, bet ne pačios vagystės (skaičiuojant nuo signalizacijos suveikimo pradžios) trukmę.
Siekiant, kad tvora padėtų saugos tarnybos reagavimo ekipažui, teks ją papildyti elektroninėmis perimetro kontrolės priemonėmis arba tūriniais lauko judesio jutikliais, prijungtais prie apsaugos signalizacijos. Tik tuo atveju įsibrovėlis neturės daug laiko spynų ir užraktų laužimui ar stiklų pjovimui.
Plačiau lauko tūrio ir perimetro apsaugos priemones nagrinėsiu kituose straipsniuose.
PAPILDYMO PABAIGA.

Pabaigai pacituosiu esminius apribojimus ir reikalavimus išdėstytus statybos techniniame reglamente STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“.

Tvora priklauso I (nesudėtingų) statinių grupei, kai:

• sklypo (ar jo dalies) tvora - ažūrinė (vielos tinklo, metalo juostų, virbų, medžio tašelių, vytelių, karčių ir pan.) su betoniniais, metaliniais ar mediniais stulpais (išskyrus tvorą iš spygliuotos vielos), ne aukštesnė kaip 1,8 m;
• tokių pačių konstrukcijų, ne aukštesnė kaip 2 m ganyklos tvora žemės ūkio paskirties žemėje;
• ištisinė tvora iš medinių lentelių ar tašelių su mediniais, metaliniais ar betoniniais stulpais, ne aukštesnė kaip 1,8 m;

II grupės nesudėtingiems statiniams priskiriamos ištisinės mūrinės, gelžbetoninės ir metalinės sklypų tvoros, ne aukštesnės kaip 1,8 m.

I grupės tvorai neprivalomas statinio projektas ir nereikalingas statybos leidimas, o II grupės statiniui leidimas reikalingas, tačiau jis išduodamas supaprastinta tvarka.

Tvora turi neišeiti už Jūsų sklypo ribų.

Bet kokia tvora ant sklypo ribos gali būti statoma, tik turint rašytinį gretimo sklypo savininko sutikimą. Be gretimo sklypo savininko sutikimo prie sklypo ribos (tvoros konstrukcijoms neperžengiant sklypų ribos) tvoras galima statyti:

1) statytojo sklypo šiaurinėje pusėje (tarp (>)315° ir (<)45º) - ažūrinę tvorą, kurios kiaurymių

plotas didesnis už 50% bendro tvoros ploto (įskaitant ir stulpų bei tvoros cokolinės dalies,

metančios šešėlį į gretimą sklypą, plotą) (toliau - kiaurymių plotas);

2) statytojo sklypo rytinėje (tarp 45° ir 135°) ir vakarinėje (tarp 225° ir 315°) pusėse:

ažūrinę tvorą, kurios kiaurymių plotas didesnis už 25%;

3) statytojo sklypo pietinėje pusėje (tarp (>)135° ir (<)225°) – tvoros tipas nereglamentuojamas.

Kaip pasirinkti apsaugos priemones (III): Ką saugosime?

Taigi, tarkime, kad jau apsidairėte "nauju" žvilgsniu aplinkui, kaip rašiau ankstesniame straipsnyje. Įvertinote, kaip atrodo Jūsų būstas kaimynų aplinkoje, kokios saugos priemonės vyrauja ir kiek patys esate "patrauklesni" atsitiktiniams nusikaltėliams.

Jei tingite daugiau galvoti, galite tiesiog pasistatyti tvirtesnę tvorą, nei kaimyno, įsidiegti signalizaciją, kaip kitas kaimynas padaręs, gal susimontuoti apsaugines žaliuzes, kokias trečias turi...

Atsitiktinis nusikaltėlis dažniausiai brausis ten, kur matys lengviausią priėjimą ir brangiausias greitai pasiekiamas vertybes, todėl aukščiau įvardintas būdas iš bėdos tinkamas nuo tokios grėsmės apsisaugoti.

Jei norite apsaugos, pritaikytos būtent Jūsų turtui, siūlau sekančius žingsnius:

 - Pereikite per namus ir susirašykite turtą, kurį galima ir yra patrauklu pavogti.

 - Sąrašą suskirstykite į tris grupes:

   1) vertingi "ant akių" galintys būti daiktai (mobilūs telefonai, piniginės, paveikslai, suvenyrai);

   2) vertingi ar lengvai parduodami nedideli daiktai, kuriems pasiekti ar susikrauti reikia laiko, bet galima išsinešti krepšiais;

   3) reikalaujantys transporto, fizinių jėgų ir laiko pakrovimui, dažniausiai stambūs daiktai.

Visus išvardintus dalykus įvertinkite pinigais ir nuspręskite kurias iš šių grupių sieksite apsaugoti.

Trečiai grupei, jeigu Jūsų būstas nėra vienkiemis viduryje laukų, gali pakakti tiesiog teisingai sumontuotos vietinės signalizacijos. Tokiai patriukšmavus keliolika minučių, tikėtina, kaimynai vis tiek žvilgtelės per langą ir pastebės asmenų judėjimą Jūsų kieme.

Antrai vertybių grupei saugoti skirtą apsaugos signalizaciją jau reikėtų jungti į saugos tarnybos centrinį pultą.

O pirmą grupę tinkamai apsaugoti daug sunkiau.

Kad nustatyti kiek tas "sunkiau", visų pirma susižinokite, o, jei galite, ir patikrinkite, per kiek laiko saugos tarnybos ekipažas įsipareigoja atvykti į Jūsų būstą. Tada pridėkite 1-4 minutes galimam aliarmo signalo vėlinimui ir turėsite trukmę, kiek laiko reikia užlaikyti įsibrovėlį prieš pasiekiant Jūsų turtą. 

Tarkime, kad suskaičiuotas laikas yra 8 minutės. Žaibiškai vagystei įvykdyti dažniausiai pakanka 1-2 minučių, tad Jūsų užduotis, suveikus signalizacijai, "užimti" įsibrovėlį daugiau kaip 7 minutes.

Tokią konkrečią užduotį ir turėtumėte formuluoti langų ir durų gamintojams statydami ar rekonstruodami savo būstą. 

Tęsinys kitame straipsnyje, o šįkart baigdamas priminsiu, kad diegiant apsaugos signalizaciją stenkitės jutiklius sumontuoti taip, kad neteisėtas įsibrovimas būtų pastebėtas kuo anksčiau. Jeigu signalizacija suveiks tik įsibrovėliui jau esant viduje, greičiausiai bus visiškai nesvarbu, kad jis lauždamas duris ar langą užgaišo visas 20 minučių... ;) 

PRIMINIMAS: jeigu Jūsų būste bus laikomos išskirtinės vertybės ar dideli kiekiai pinigų ir pan., pasikartosiu: - visą projektavimą ir diegimą patikėkite specialistams.

Kaip pasirinkti apsaugos priemones (II): Saugi kaimynystė

Kaip žadėjau ankstesniame straipsnyje, šiandien apžvelgsiu mus supančios aplinkos vertinimą saugos požiūriu bei galimybes saugą padidinti.

Pirma siūlau išvažiuoti ar išeiti iš namų ir ramiai grįžtant dairytis aplinkui. Pabandykite pažvelgti į Jūsų namus supančią aplinką, tarsi pirmą kartą čia būdami.

Individualaus namo atveju stebėkite savo kvartalą: kokie namai jame vyrauja, ar kiemai uždari ir su aklinom tvorom ar atviri aplinkai. Kiek jie patraukliai ir „turtingai“ atrodo, kokie vartai, durys, langai, vitrinos vyrauja, ar yra apsauginės žaliuzės, apsaugos signalizacijos blykstės ant fasado.

Buto atveju apsidairykite kieme: prisiminkite, kur mėgsta būriuotis Jums nerimą keliantys asmenys, stebėkite kokie namai aplinkui, kiek saugi atrodo Jūsų laiptinė, lyginant su gretimomis. Kaip atrodo Jūsų langai, balkonas, kas iš lauko per juos matosi? O kokie langai Jūsų kaiminystėje? Kokios Jūsų buto durys ir spynos, lyginant su kaimynais?

Šių išvardintų klausimų tikslas yra padėti Jums įsijausti į ieškančio taikinių vagies kailį. Pabandykite įvertinti, kiek išoriškai Jūsų nuosavybė atrodo patraukliai potencialiems nusikaltėliams, lyginant su kaimynais. Jei aplink vyrauja namai su apsauginėmis žaliuzėmis, dengiančiomis langus ir vitrinas, aukštomis tvoromis bei signalizacijos blykstėmis ant pastatų fasadų, Jums teks neatsilikti, idant Jūsų būstas netaptu išoriškai patrauklesniu už aplinkinius.

Jeigu matote, kad Jūsų namas ar butas išsiskiria aplinkoje ar tiesiog iš lauko lengvai pastebimi vertingi daiktai būsto viduje, apgalvokite, kokiomis priemonėmis šį įspūdį galite susilpninti ar pašalinti. Tik nesant tokių priemonių galvokite apie bendrą objekto saugos sustiprinimą.

Niekad nepamirškite geros kaiminystės teikiamų galimybių. Jei sutariate su kaimynais, atvirai su jais aptarkite saugos klausimą. Gal mąstant kartu kils idėjų kaip galite vienas kitam padėti.

Jeigu diegiat elektroninę apsaugos signalizaciją, pasiūlykite artimiausiems kaimynams panašias sistemas. Net Jūsų būsto signalizacijai esant prijungtai prie saugos tarnybos pulto, yra naudinga keliems kaimynams gauti trumpasias žinutes apie bet kurio iš Jūsų su kaimynais būste suveikusią signalizaciją. Nereikia suveikimo atveju bėgti su šluota potencialių vagių vaikyti, tačiau pasižiūrėti per langus, tvorą ar durų akutę – nepakenks. Tai bus naudinga Jums išvykus iš namų, kadangi gavęs žinutę apie suveikusią signalizaciją, turėsite kam paskambinti ir paklausti ką mato ir girdi. Tokią pačią naudą gaus ir Jūsų kaimynas.

Kaip pasirinkti apsaugos priemones (I): Saugumas prasideda nuo sienų

Dažnai atsitinka, kad siekdamas saugumo Užsakovas prašo manęs suprojektuoti apsaugos signalizaciją, pridėti kelias nebrangias vaizdo stebėjimo kameras ir… viskas! Na, dar gaisro signalizaciją, nes įstatymai reikalauja…

Pamirštama, kad apsaugos signalizacija skirta tik nusikalstamam veikimui užfiksuoti, o ne nuo jo apsaugoti.

Kaip rašoma šiame www.delfi.lt portalo straipsnyje, tampa populiaru į visokius lengvų konstrukcijų statinius brautis tiesiog per sienas ar lubas, nekalbant jau apie vitrinas, langus ir duris. Kitame to paties portalo straipsnyje patalpinta vaizdo stebėjimo sistemos kamerų užfiksuota žaibiška vagystė iš dviračių parduotuvės. O čia, viena „stipriausių“ mano pastaruoju metu pastebėtų vagysčių, įvykdyta Paryžiuje, kur nusikaltėliai į banko saugyklą pateko tiesiog išgriovę skylę sienoje šalia saugyklos durų. Akivaizdus įvairių sričių projektuotojų ir statytojų nesusikalbėjimas objekte, kuriame, atrodo, tokios klaidos neįmanomos, bei, informacijos apie silpną sieną nutekėjimas, suteikė puikų šansą vagims.

Taigi, apibendrinant:

1. Apie saugą pradėkite galvoti jau nuo jus supančios aplinkos įvertinimo (kaimyniniai pastatai, privažiavimo kelias, kokie kaimynai Jus supa…);

2. Nepamirškite sienų ir stogų, ypač lengvų konstrukcijų pastatuose;

3. Skirkite laiko langų, durų ir vitrinų pasirinkimui ne tik pagal dizainą ir teikiamą šilumos izoliaciją, bet ir pagal norimą saugumo klasę

4. Tik tada ir ne anksčiau galvokite apie elektroninės signalizacijos poreikį. Kas reaguos į jos suveikimą? Kaimynai, ar reikalingas prijungimas prie licencijuotos saugos tarnybos centrinio pulto?

5. Apsidrauskite savo turtą – dažnai tai yra labai nedaug kainuojanti paslauga, stipriai mažinanti galvos skausmą ne tik po vagystės, bet ir po vandens krioklio iš aukščiau gyvenančio kaimyno virtuvės ar tiesiog prakiurusio stogo… Nuo ko dar galite apsidrausti, Jums papasakos bet kuris draudimo brokeris.

6. Šis punktas labiau visuomeniniams bei komerciniams objektams: skirkite resursus juridiniams procedūriniams saugos proceso klausimams spręsti.

Sekančiuose šio tinklapio straipsniuose planuoju daugumą iš šių punktų apžvelgti išsamiau.