Prekybos centrų apsauga: kaip ir kodėl klaidinamas klientas?

Skaitytojų įtraukimas į turinio kūrimą – dėl didesnio lojalumo naujienų portalui. Interaktyvumas, prieinamumas, išryškinta lankytojo svarba ir galia. Atvirumas mintims, idėjoms ir nuomonėms...

Tačiau labai gaila, kai šis atvirumas tampa manipuliacijų skaitytojais objektu, kaip tai atsitiko šiame straipsnyje.

Šis įrašas buvo publikuotas prieš daugiau nei dvi savaites, todėl jis šiuo metu jau naujienų portalo archyve. Aš anksčiau į jį reaguoti negalėjau, nes pats, po tokios publikacijos suabejojęs savo žiniomis, išsiunčiau paklausimą atsakingai institucijai.

Publikacijoje nagrinėjamos keturios situacijos, iš kurių aptarsiu pirmąsias tris.

1. „Įeinant į prekybos centrą (PC) rekomenduojama didesnius krepšius palikti daiktų saugojimo spintelėse, o daiktus, panašius į prekes, pažymėti tam, kad išeidami iš parduotuvės išvengtumėte įtarimų dėl vagystės.“ Viskas labai gražu, tačiau „pamiršta“ paminėti, kad prie visų saugojimo spintelių yra užrašai, kad „PC administracija už spintelėse paliktus daiktus neatsako“. Ši smulkmena Jums gali kainuoti vertingų daiktų praradimą, tačiau kaltas būsite tiks pats sau. Dėl šios priežasties aš šioms spintelėms patikiu nebent turguje įsigytų bulvių maišelį.

2. „Išeinant iš PC esate prašomi parodyti kuprinės, rankinės ar pirkinių krepšelio turinį.“ Tokia praktika įsigalėjusi viename iš didžiųjų PC tinklų, tačiau jame ši sunki nepelnyta pareiga užkrauta ant kasininkių pečių. Tik pastarųjų prašomas, suprasdamas, kad šioje situacijoje abu esame įkaitai, aš atveriu savo krepšį.

Tačiau, aš to neprivalau daryti jokiais kasininkių ar apsaugos darbuotojų prašymais, išskyrus tuos atvejus kai man pateikiami įrodymai apie mano atliktą neteisėtą veiklą. Šioje situacijoje atvira dezinformacija yra frazėje, cituoju: „nepulkite jų iškart kaltinti, reikalauti įrodymų, kad jūs kažką ėmėte ir pan. (bet kokiu atveju apsauga negalės jums įrašo parodyti – to daryti neleidžiama dėl to, kad pašaliniai asmenys nesusipažintų su kameromis stebimo vaizdo kokybe, vietomis, apimtimi ir pan.)“.

Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 23 straipsnyje nurodyta, kad, „Duomenų valdytojas privalo sudaryti sąlygas duomenų subjektui įgyvendinti šiame straipsnyje nustatytas teises (t.y. leisti susipažinti su vaizdo įrašu, kuriame esate užfiksuotas), išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai reikia užtikrinti: <...> viešąją tvarką, nusikalstamų veikų prevenciją, tyrimą, nustatymą ar baudžiamąjį persekiojimą;“. 

Po aptariamos publikacijos perskaitymo aš suabejojau, ką šiame įstatymo straipsnyje reiškia „nusikalstamų veikų prevencija“. Ar gali apsaugos darbuotojas atsisakyti pateikti įrodymus (šiuo atveju vaizdo kameros įrašą), remdamasis įstatyme numatyta išimtimi dėl prevencijos. Oficialus Valstybinės duomenų inspekcijos atsakymas pateiktas žemiau:

KLAUSIMAS: Ar asmens duomenų valdytojas, konkrečiai prekybos centras, gali atsisakyti subjektui leisti susipažinti su savo asmens duomenimis, t.y. su vaizdo stebėjimo įrašu, kuriame subjektas yra atpažįstamai užfiksuotas, remdamasis Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 23 straipsnio 2.2) punktu? 
ATSAKYMAS: Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (Žin., 1996, Nr. 63-1479; 2008, Nr. 22-804) (toliau – ADTAĮ) 16 straipsnis nustato, kad vaizdo stebėjimas gali būti vykdomas siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, viešąją tvarką, apginti asmenų gyvybę, sveikatą, turtą ir kitas asmenų teises ir laisves. ADTAĮ 23 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato duomenų subjekto teisę susipažinti su savo asmens duomenimis (taip pat ir vaizdo duomenimis) bei kaip jie yra tvarkomi. Minėto straipsnio 2 dalyje yra nustatytos išimtys, kurios apriboja duomenų subjekto teises. ADTAĮ 23 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad duomenų valdytojas privalo sudaryti sąlygas duomenų subjektui įgyvendinti šią teisę, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai reikia užtikrinti viešąją tvarką, nusikalstamų veikų prevenciją, tyrimą, nustatymą ar baudžiamąjį persekiojimą. Pažymėtina, kad tik įstatymų nustatytais atvejais gali būti taikoma galimybė apriboti duomenų subjekto teises, pvz., Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (Žin., 2002, Nr. 37-1341) 177 straipsnyje nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo duomenys neskelbtini; šie duomenys iki bylos nagrinėjimo teisme gali būti paskelbti tik prokuroro leidimu ir tik tiek, kiek pripažįstama leistina. 

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Jūsų nurodytu atveju duomenų valdytojas negalėtų taikyti ADTAĮ 23 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatų. Šiam duomenų valdytojui galioja pareiga užtikrinti duomenų subjekto teisės susipažinti su savo asmens duomenimis įgyvendinimą pagal ADTAĮ 25 straipsnio nuostatas.

Iškilus papildomiems klausimams, maloniai prašome kreiptis konsultacijos į Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos Teisės skyrių tel. (8 5) 212 7532.

Kaip matyti iš atsakymo, Jūs turite teisę susipažinti su nusikalstamos veikos PC įrodymais ir tik tokiems esant sutikti su daiktų apžiūra ar Jūsų sulaikymu. Be abejo, sulaikymui fiziškai priešintis negalite, nes taip suteiksite pagrindą apsaugos darbuotojui panaudoti prieš jus fizinę jėgą ir specialiąsias priemones. Tačiau galite reikalauti nedelsiant iškviesti policiją. Patys apsaugos darbuotojai daugiau neturi jokių teisių jus bausti, kaltinti ar reikalauti atlyginti tariamą žalą.

3. "Vaikštant PC tarp prekių ekspozicijų užkliudote prekes ir jos nukrenta, sudūžta, yra sugadinamos ar pan."

Vienintelis atvejis, kada Jūs galite būti apkaltintas dėl prekių sugadinimo ar sunaikinimo – Jūsų tyčiniai šias pasekmes sukėlę veiksmai. Ginče su PC administracija Jums taip pat privalo būti pateikti susipažinimui įrodymai dėl tyčinės veiklos.

Spaudos laisvė ir atvirumas yra puikios vertybės, tačiau kontrolė ir savikontrolė būtina, kad tokie straipsniai, kaip aptariamasis šiame įraše, netaptų šaukštu deguto medaus statinėje.

Sulaukėme Naujųjų. Linkiu Jums saugių ir šviesių metų. Tegul Jūsų turto ir brangių žmonių sauga lieka niekada neišbandyta...

Susijusi informacija:
LR asmens ir turto saugos įstatymas
LR asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas 

Atmintinė - įsidiegiant silpnų srovių (signalizacijos ir ryšių) sistemas

1. Žinokite, ko norite. Pradėkite apie savo poreikius galvoti kuo anksčiau. Rašykitės kylančias mintis. Atminkite, kad diegėjas greičiausiai neatliks to, apie ką tiesiog nežinos. 

2.  Derinkite fizinės apsaugos priemones su elektroninėmis taip, kad jos didintų viena kitos efektyvumą. Iš "superinės" signalizacijos bus mažai naudos, jei įsibrovėliai galės veik nesustodami įbėgti pro vieną vitriną, per 0,5 min. susirinkti visa, kas vertingiausia ir laisvai pasišalinti.

3. Prašant diegėjų pasiūlymų sistemos instaliavimui, iš karto nurodykite, ar pageidausite aptarnavimo pagal abonentinį mokestį, ar pagal faktą. Prašykite su įrangos instaliavimo pasiūlymu pateikti galimus aptarnavimo įkainių, reakcijos laikų ir įsipareigojimų variantus bent trejų metų aptarnavimo laikotarpiu. Taip pat sužinokite, koks įmonės personalas (žmonių kiekis, geografinis pasiekiamumas, kvalifikacija) atlieka įrangos priežiūrą.

4. Prisiminkite, kad aptarnavimas pagal abonentinį mokestį dažniausiai yra brangesnis. 

5. Įvertinkite, kad reikės diegiamos sistemos priežiūrai numatyti ~5-10% instaliacijos kainos metinį biudžetą.

6. Vaizdo stebėjimo sistemą instaliuokite tik ten, kur ji būtina. Tai brangiausiai eksploatuojama dalis. 

7. Diegėjai visada stengiasi įsiūlyti priežiūros sutartį nuo pat instaliacijos datos, „pamiršdami“, kad bent metus (ES – iš tiesų dvejus metus) Jūsų įranga turi būti prižiūrima nemokamai pagal garantinius diegėjo ir įrangos gamintojų įsipareigojimus.

8. Prašykite iš diegėjų visos įrangos gamintojų garantijos polisų, kad tiksliai žinotumėte kam ir kokios trukmės garantijos yra teikiamos.

9. Diegiant gaisro aptikimo ir signalizacijos sistemas, prašykite įmonės pažymėjimo, suteikiančio teisę vykdyti privalomą priešgaisrinės signalizacijos patikrą.

Gaisrai – kuo rizikuojame?

Gaisras – turbūt vienas iš tų reiškinių, apie kuriuos nuolat girdime, tačiau šio reiškinio tikimybės nesiejame su savo namais. Tiek metų gyvename, o taip nieko blogo neatsitinka. Gal senoje elektros instaliacijoje kokio laidelio izoliacija padega, bet, argi tai grėsmė?

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas per 11 šių metų mėnesių suskaičiavo beveik 3050 gaisrų pastatuose – daug tai ar mažai – palieku spręsti Jums. Pagal pateikiamą statistiką neįmanoma tiksliai nagrinėti kokio pobūdžio gaisras kur įvyko, tačiau apskritai populiariausios priežastys, susijusios su statiniais: neužgesintas degtukas ar palikta žvakė, ar puodas ant viryklės ir pan., elektros „pažybsėjimai“, visokios netvarkingos krosnys, židiniai ir dūmtraukiai bei miegojimas rūkant (gal taip laiko susitaupo...?).

Ką galite nuveikti, kad būtumėte saugesni?

(0.) Galite įsigyti šunį, kaip tai padarė šie herojai. Tačiau šios priešgaisrinės „priemonės“ eksploatacija brangi ir reikalaujanti daug laiko...

1. Vieną iš būdų tapti saugesniais numato 2009 metų vasarą papildyti teisės aktai reikalaujantys gyvenamųjų pastatų virtuvėse bei kitose pavojingose patalpose įrengti autonominius dūmų jutiklius. 

Primygtinai visiems rekomenduoju – investicija, gerai paieškojus, sudarys ~30 Lt / vnt. Tiesa, prieš pirkdami pasitikrinkite gaminio specifikaciją ar instrukciją – būtina atitikties EN 14604:2005 standartui deklaracija. Be šio užrašo lieka absoliučiai neaišku kada ir į ką šis jutiklis sureaguos. Dar įdomu, kad sertifikuoti jutikliai nėra brangesni :)

2. Kas dar? Rečiau nei dūminį jutiklį, namuose rasime specialų nedegų audeklą ir gesintuvą. Audeklas labiausiai pravers virtuvėje užsidegus riebalams keptuvėje ar kitaip įsiplieskus nekontroliuojamai liepsnai ant viryklės. Visais kitais gaisro atvejais tinkamiausias miltelinis gesintuvas. Kad ir toks pat, kokį vežiojatės automobilyje.

Milteliniai gesintuvai patys universaliausi – tinka gesinti ir degant įprastoms medžiagoms (medis, popierius, guma, plastmasės – A tipo gaisras), ir degant skysčiams (benzinas, spiritas, lakas, tepalai – B tipo gaisras), ir dujoms (C tipas), ir elektros prietaisams (E tipas). Kam skirtas konkretus gesintuvas, yra nurodyta ant kiekvieno iš jų korpuso.

Teisės aktai nustato, kad didesniame nei 150 kv. m. gyvenamajame pastate, privalomas vienas 4 kg arba du 2 kg dydžio gesintuvai.

3. Dar vienas pasiūlymas. Susitvarkykite elektros instaliaciją (geriausiai, kad darbus atliktų kvalifikuotas elektrikas). Tikiu, kad vinys vietoje saugiklių jau praeitis, tačiau senos statybos pastatuose dar laaaabai daug elektros paskirstymo skydų, menančių sovietmečio laikus. Nesiūlau būtinai griauti sienų ir vedžioti naujus kabelius, o lauke kalti naują įžeminimo kontūrą (nors visa tai Jūsų saugumui), bet atnaujinti apsaugos nuo trumpojo jungimo aparatus (populiariai vadinamus automatais), sumontuoti srovės nuotėkio reles ir viršįtampių ribotuvus vertėtų. Jei jungikliai ar rozetės kibirkščiuoja, nedelsdami jas remontuokite ar keiskite. Dalis senoviškų elektros komponentų ir kai kurie pigūs dabartiniai gaminami iš netinkamo plastiko. Nuo pasikartojančios kibirkšties ir karščio tokie plastikai anglėja ir tampa laidūs elektros srovei. Tad po dešimto blykstelėjimo, Jūsų nuostabai, kibirkštis gali tapti atvira liepsna.

Remontuojant savo būstą ir renkantis medžiagas, jų galimo pavojingumo degant taip pat nereiktų pamiršti. Štai šis straipsnis siūlo pamąstyti apie mūsuose populiarią šilumos izoliacinę medžiagą – putplastį. Gal ir gerai, kad Lietuvoje daugiabučių renovacija neįsibėgėjo, kol neparengti tipiniai ir su gaisro saugos specialistais suderinti renovacijos projektai. Konsultuokitės su specialistais, kad Jūsų naujai statomas ar rekonstruojamas būstas būtų ne tik šiltas, bet ir saugus.

Tad neatidėliokit. Reikia tikrai nedaug Jūsų pastangų, kad gaisro grėsmė namuose ženkliai sumažėtų.

Daugiau skaitinių šia tema:

• Išsamus leidinys apie įvairius gaisro grėsmės namuose aspektus: Gaisras. Tu gali jo išvengti (.pdf, 3,9 Mb)
• Naujosios Bendrosios gaisrinės saugos taisyklės (.pdf, 0,5Mb, 2010 m. liepos 27 d. redakcija)
• Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM aktualių naujienų skyrius 

Kaip pasirinkti apsaugos priemones (VII): žaliuzės

Žaliuzės – populiari papildoma apsaugos priemonė, kurios galimybės kartais neišnaudojamos, o kartais – pervertinamos.

Visų pirma susitarkime, kad tai, ką absoliuti dauguma pardavėjų vadina "apsauginėmis žaliuzėmis", saugo nuo daug ko (saulės šviesos ir pašalinių akių žvilgsnio, kai kurios dar nuo šilumos nuostolių bei garso), tačiau fizinis saugumas nėra jų pagrindinė paskirtis.

Aukščiau minėtos žaliuzės yra sukonstruotos iš lengvos konstrukcijos aliuminio profilio lamelių ir, jeigu paskaitinėsite pačių gamintojų brošiūrėles, juose greičiausiai rasite atlaikomus vėjo apkrovos skaičius, gal dar šilumos bei garso izoliacijos vertes, tačiau visiškai nieko apie atsparumą mechaniniam poveikiui.

Asmeniškai, tikromis apsauginėmis žaliuzėmis drįstu vadinti tik tuos gaminius, kuriuos tokiais įvardija patys gamintojai. Prie šio įvardijimo dar turėtų būti atlaikomos fizinės apkrovos skaičiukai, o, idealiu atveju, WK ar ER indeksai su skaičiais 1-6, žymintys atitiktį saugos standartams.

Taigi, savo rinkoje turime kelis pasirinkimus: lauko žaliuzes, apsaugines žaliuzes bei suveriamas arba suvyniojamas apsaugines grotas.
Jokiu būdu nenoriu sumenkinti mūsuose diegiamų gaminių, tačiau siekiu įvesti daugiau aiškumo, kad rinkdamiesi žaliuzes ar grotas lengviau atskirtumėte informaciją nuo pardavimų marketingo. Apgalvokite, kiek papildomo saugumo tikitės iš šių priemonių, kokie kiekvienos iš alternatyvų biudžetai ir tik tada apsispręskite, kokį gaminį pasirinkti.

Dar kelios rekomendacijos žaliuzių montavimui:

labai dažnai žaliuzės sumontuojamos, apsaugos signalizacija taip pat įrengiama, tačiau pamirštama šias dvi sistemas sujungti, įrengiant magnetinius kontaktus ant žaliuzių. Tokiu būdu žaliuzės užlaiko nusikaltėlius, tačiau, kol nepaveikiamas langas ar durys, įsilaužėlių neskubina nei kaukianti sirena, nei atvykstantis saugos ekipažas...

populiarėjanti, bet vis dar nepakankamai įvertinta tendencija – apsaugines žaliuzes ar grotas montuoti ne langų ar durų išorėje, o viduje. Ši rekomendacija dėl tos pačios priežasties – laužiant langus ar duris signalizacija suveiks dar nepasiekus žaliuzių, tad tikimybė, kad įsilaužėlis atsisakys savo užmačių – išauga.

Ką gali ir ko ne elektroninės apsaugos priemonės?

Sienos apsaugai bus naudojamos tvoros, radarai, palydoviniai telefonai, automobiliai su mobiliais kompiuterių terminalais, požeminiai jutikliai, itin didelės raiškos optinės bei terminės vaizdo stebėjimo kameros, matančios daugiau nei 15km atstumu, užkeltos ant 30m aukščio bokštų, autonomiškos transporto priemonės - tai ištrauka iš 2006 metais pradėtos išorinių JAV sienų apsaugos programos.

Šių metų rugsėjį, pastačius 28 mylių ilgio demonstracinę apsaugos liniją ir išleidus milijonus $, projektas nutraukiamas. 

Pagrindinė priežastis - technologijos nepateisino lūkesčių ir nepasiekė tikslų. Vaizdo kameros "nemato" žadėto atstumo, požeminiai jutikliai sugeba pajusti tik automobilius, bet ne pėsčiuosius, visa sistema dėl savo technologinio naujumo nepakankamai testuota ir tampa neįgali blogo oro sąlygomis.

Taigi, saugokite savo namus tam skirtomis priemonėmis, tačiau nepervertinkite jų galimybių ir stenkitės nepasiduoti gražioms vadybininkų pasakoms... :)

Susiję straipsniai:

How the Virtual Border Fence Works 

Costly virtual border fence in tatters