2010 m. gruodžio 31 d.

Atmintinė - įsidiegiant silpnų srovių (signalizacijos ir ryšių) sistemas

1. Žinokite, ko norite. Pradėkite apie savo poreikius galvoti kuo anksčiau. Rašykitės kylančias mintis. Atminkite, kad diegėjas greičiausiai neatliks to, apie ką tiesiog nežinos. 
2.  Derinkite fizinės apsaugos priemones su elektroninėmis taip, kad jos didintų viena kitos efektyvumą. Iš "superinės" signalizacijos bus mažai naudos, jei įsibrovėliai galės veik nesustodami įbėgti pro vieną vitriną, per 0,5 min. susirinkti visa, kas vertingiausia ir laisvai pasišalinti.
3. Prašant diegėjų pasiūlymų sistemos instaliavimui, iš karto nurodykite, ar pageidausite aptarnavimo pagal abonentinį mokestį, ar pagal faktą. Prašykite su įrangos instaliavimo pasiūlymu pateikti galimus aptarnavimo įkainių, reakcijos laikų ir įsipareigojimų variantus bent trejų metų aptarnavimo laikotarpiu. Taip pat sužinokite, koks įmonės personalas (žmonių kiekis, geografinis pasiekiamumas, kvalifikacija) atlieka įrangos priežiūrą.
4. Prisiminkite, kad aptarnavimas pagal abonentinį mokestį dažniausiai yra brangesnis. 
5. Įvertinkite, kad reikės diegiamos sistemos priežiūrai numatyti ~5-10% instaliacijos kainos metinį biudžetą.
6. Vaizdo stebėjimo sistemą instaliuokite tik ten, kur ji būtina. Tai brangiausiai eksploatuojama dalis. 
7. Diegėjai visada stengiasi įsiūlyti priežiūros sutartį nuo pat instaliacijos datos, „pamiršdami“, kad bent metus (ES – iš tiesų dvejus metus) Jūsų įranga turi būti prižiūrima nemokamai pagal garantinius diegėjo ir įrangos gamintojų įsipareigojimus.
8. Prašykite iš diegėjų visos įrangos gamintojų garantijos polisų, kad tiksliai žinotumėte kam ir kokios trukmės garantijos yra teikiamos.
9. Diegiant gaisro aptikimo ir signalizacijos sistemas, prašykite įmonės pažymėjimo, suteikiančio teisę vykdyti privalomą priešgaisrinės signalizacijos patikrą.

2010 m. gruodžio 14 d.

Gaisrai – kuo rizikuojame?

Gaisras – turbūt vienas iš tų reiškinių, apie kuriuos nuolat girdime, tačiau šio reiškinio tikimybės nesiejame su savo namais. Tiek metų gyvename, o taip nieko blogo neatsitinka. Gal senoje elektros instaliacijoje kokio laidelio izoliacija padega, bet, argi tai grėsmė?
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas per 11 šių metų mėnesių suskaičiavo beveik 3050 gaisrų pastatuose – daug tai ar mažai – palieku spręsti Jums. Pagal pateikiamą statistiką neįmanoma tiksliai nagrinėti kokio pobūdžio gaisras kur įvyko, tačiau apskritai populiariausios priežastys, susijusios su statiniais: neužgesintas degtukas ar palikta žvakė, ar puodas ant viryklės ir pan., elektros „pažybsėjimai“, visokios netvarkingos krosnys, židiniai ir dūmtraukiai bei miegojimas rūkant (gal taip laiko susitaupo...?).
Ką galite nuveikti, kad būtumėte saugesni?
(0.) Galite įsigyti šunį, kaip tai padarė šie herojai. Tačiau šios priešgaisrinės „priemonės“ eksploatacija brangi ir reikalaujanti daug laiko...
1. Vieną iš būdų tapti saugesniais numato 2009 metų vasarą papildyti teisės aktai reikalaujantys gyvenamųjų pastatų virtuvėse bei kitose pavojingose patalpose įrengti autonominius dūmų jutiklius. 
Primygtinai visiems rekomenduoju – investicija, gerai paieškojus, sudarys ~30 Lt / vnt. Tiesa, prieš pirkdami pasitikrinkite gaminio specifikaciją ar instrukciją – būtina atitikties EN 14604:2005 standartui deklaracija. Be šio užrašo lieka absoliučiai neaišku kada ir į ką šis jutiklis sureaguos. Dar įdomu, kad sertifikuoti jutikliai nėra brangesni :)
2. Kas dar? Rečiau nei dūminį jutiklį, namuose rasime specialų nedegų audeklą ir gesintuvą. Audeklas labiausiai pravers virtuvėje užsidegus riebalams keptuvėje ar kitaip įsiplieskus nekontroliuojamai liepsnai ant viryklės. Visais kitais gaisro atvejais tinkamiausias miltelinis gesintuvas. Kad ir toks pat, kokį vežiojatės automobilyje.
Milteliniai gesintuvai patys universaliausi – tinka gesinti ir degant įprastoms medžiagoms (medis, popierius, guma, plastmasės – A tipo gaisras), ir degant skysčiams (benzinas, spiritas, lakas, tepalai – B tipo gaisras), ir dujoms (C tipas), ir elektros prietaisams (E tipas). Kam skirtas konkretus gesintuvas, yra nurodyta ant kiekvieno iš jų korpuso.
Teisės aktai nustato, kad didesniame nei 150 kv. m. gyvenamajame pastate, privalomas vienas 4 kg arba du 2 kg dydžio gesintuvai.
3. Dar vienas pasiūlymas. Susitvarkykite elektros instaliaciją (geriausiai, kad darbus atliktų kvalifikuotas elektrikas). Tikiu, kad vinys vietoje saugiklių jau praeitis, tačiau senos statybos pastatuose dar laaaabai daug elektros paskirstymo skydų, menančių sovietmečio laikus. Nesiūlau būtinai griauti sienų ir vedžioti naujus kabelius, o lauke kalti naują įžeminimo kontūrą (nors visa tai Jūsų saugumui), bet atnaujinti apsaugos nuo trumpojo jungimo aparatus (populiariai vadinamus automatais), sumontuoti srovės nuotėkio reles ir viršįtampių ribotuvus vertėtų. Jei jungikliai ar rozetės kibirkščiuoja, nedelsdami jas remontuokite ar keiskite. Dalis senoviškų elektros komponentų ir kai kurie pigūs dabartiniai gaminami iš netinkamo plastiko. Nuo pasikartojančios kibirkšties ir karščio tokie plastikai anglėja ir tampa laidūs elektros srovei. Tad po dešimto blykstelėjimo, Jūsų nuostabai, kibirkštis gali tapti atvira liepsna.
Remontuojant savo būstą ir renkantis medžiagas, jų galimo pavojingumo degant taip pat nereiktų pamiršti. Štai šis straipsnis siūlo pamąstyti apie mūsuose populiarią šilumos izoliacinę medžiagą – putplastį. Gal ir gerai, kad Lietuvoje daugiabučių renovacija neįsibėgėjo, kol neparengti tipiniai ir su gaisro saugos specialistais suderinti renovacijos projektai. Konsultuokitės su specialistais, kad Jūsų naujai statomas ar rekonstruojamas būstas būtų ne tik šiltas, bet ir saugus.
Tad neatidėliokit. Reikia tikrai nedaug Jūsų pastangų, kad gaisro grėsmė namuose ženkliai sumažėtų.

Daugiau skaitinių šia tema:

2010 m. gruodžio 11 d.

Kaip pasirinkti apsaugos priemones (VII): žaliuzės

Žaliuzės populiari papildoma apsaugos priemonė, kurios galimybės kartais neišnaudojamos, o kartais – pervertinamos.
Visų pirma susitarkime, kad tai, ką absoliuti dauguma pardavėjų vadina "apsauginėmis žaliuzėmis", saugo nuo daug ko (saulės šviesos ir pašalinių akių žvilgsnio, kai kurios dar nuo šilumos nuostolių bei garso), tačiau fizinis saugumas nėra jų pagrindinė paskirtis.
Aukščiau minėtos žaliuzės yra sukonstruotos iš lengvos konstrukcijos aliuminio profilio lamelių ir, jeigu paskaitinėsite pačių gamintojų brošiūrėles, juose greičiausiai rasite atlaikomus vėjo apkrovos skaičius, gal dar šilumos bei garso izoliacijos vertes, tačiau visiškai nieko apie atsparumą mechaniniam poveikiui.
Asmeniškai, tikromis apsauginėmis žaliuzėmis drįstu vadinti tik tuos gaminius, kuriuos tokiais įvardija patys gamintojai. Prie šio įvardijimo dar turėtų būti atlaikomos fizinės apkrovos skaičiukai, o, idealiu atveju, WK ar ER indeksai su skaičiais 1-6, žymintys atitiktį saugos standartams.

Taigi, savo rinkoje turime kelis pasirinkimus: lauko žaliuzes, apsaugines žaliuzes bei suveriamas arba suvyniojamas apsaugines grotas.
Jokiu būdu nenoriu sumenkinti mūsuose diegiamų gaminių, tačiau siekiu įvesti daugiau aiškumo, kad rinkdamiesi žaliuzes ar grotas lengviau atskirtumėte informaciją nuo pardavimų marketingo. Apgalvokite, kiek papildomo saugumo tikitės iš šių priemonių, kokie kiekvienos iš alternatyvų biudžetai ir tik tada apsispręskite, kokį gaminį pasirinkti.
Dar kelios rekomendacijos žaliuzių montavimui:
labai dažnai žaliuzės sumontuojamos, apsaugos signalizacija taip pat įrengiama, tačiau pamirštama šias dvi sistemas sujungti, įrengiant magnetinius kontaktus ant žaliuzių. Tokiu būdu žaliuzės užlaiko nusikaltėlius, tačiau, kol nepaveikiamas langas ar durys, įsilaužėlių neskubina nei kaukianti sirena, nei atvykstantis saugos ekipažas...
populiarėjanti, bet vis dar nepakankamai įvertinta tendencija – apsaugines žaliuzes ar grotas montuoti ne langų ar durų išorėje, o viduje. Ši rekomendacija dėl tos pačios priežasties – laužiant langus ar duris signalizacija suveiks dar nepasiekus žaliuzių, tad tikimybė, kad įsilaužėlis atsisakys savo užmačių – išauga.