2011 m. sausio 28 d.

Duomenų Privatumo diena - kvietimas blog'eriams

Duomenų Privatumo diena (Data Privacy Day), pažymima sausio 28-ąją, yra šviečiamoji akcija, nukreipta į asmens duomenų, kuriais viešai išreiškiame savo unikalumą ir asmenybę, apsaugą. 


Šiame tinkliniame pasaulyje, kruopščiai skaitmenizuojančiame mūsų identitetą, vietas, veiksmus, mėgiamus pirkinius, grupes, judėjimus ir istorijas, mes privalome paklausti:
- Kas renka visą šią informaciją?
- Ką jie daro su ja?
- Su kuo ja dalinasi?
Kiekvienas mūsų esame to pasaulio dalis, tad pagrindinis klausimas:
- Kaip aš galiu apsaugoti savo asmeninę informaciją nuo netinkamo jos panaudojimo?

Startavusi 2007 metais, sausio 28-oji kaip Duomenų Privatumo diena šiuo metu yra pažymima JAV, Kanadoje bei ES šalyse. 
Gaila, tačiau Lietuvoje ta tema vakar buvo surengta spaudos konferencija, o vasario 23 d. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija kartu su VU padaliniu "ELSA Vilnius" rengia susitikimą su Vilniaus Universiteto Teisės fakulteto studentais... Ir viskas.
Šalyje, kuri garsėja vienu sparčiausių pasaulyje interneto ryšiu ir labai intensyvia skverbtimi į Facebook, šia proga tik valstybinė prižiūrinti institucija kiek kvėpteli... 
Pats apie šią iniciatyvą sužinojau tik šiandien perskaitęs užsienio blog'uose.
Kadangi, manau, Lietuvos blog'eriai esam to skaitmeninio pasaulio dalelė - siūlau kitais metais ta tema lietuviškoje blogosferoje surengti akciją, straipsnių ciklą ar ka nors nenormalesnio, kad ši diena nuskambėtų plačiau - privatumo ir duomenų apsaugos klausimais būtina visiems kalbėti ir suprasti kuo daugiau.

Papildymas:
1. daugiau televizorių žiūrintys kolegos apšvietė, kad matė keletą šios tematikos filmukų televizijoje... Užskaitau :)
2. dar tokis tinklapis-projektas "Informuotumo didinimas apie vaikų privatumo apsaugą" ir jame esantys keli šviečiamieji filmai.

Akcijos tinklapis (ES)
Akcijos tinklapis (JAV) 
Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos "naujiena

2011 m. sausio 17 d.

Delfi TV socialinis eksperimentas: ar sunku įsigyti kontrabandinių cigarečių po policijos kamera?

Prieš dvejus metus Jonavoje buvo įdiegtas 16-os viešo stebėjimo vaizdo kamerų tinklas. Jeigu jų nepadaugėjo, pakaktų bent dviejų vienu metu dirbančių (ir keliomis pamainomis besikeičiančių) operatorių stebėjimo sistemos valdymui ir rodomo vaizdo analizei.
Tačiau, kaip rodo Delfi TV eksperimentas, neteisėti sandoriai be jokių trukdžių vyksta po viena iš kamerų...

Dar užkliuvo komentaras, cituoju: “Kamera buvo veiksminga vos ją pastačius, tačiau netrukus prekeiviai ją perprato ir sužinojo, kokį plotą ji stebi."
Vaizdo įraše matoma kamera - valdoma realiuoju laiku. Jos operatorius kada panorėjęs reguliuoja stebėjimo kryptį ir plotą. Kaip teisės aktų pažeidėjai gali stovėti tiesiai po kamera ir būti "nematomi" monitorius stebintiems ir kameras valdantiems darbuotojams?

2011 m. sausio 16 d.

Vaizdo stebėjimas viešose vietose - UK patirtis

Kaip pranešė Londono Didmiesčio policija (Metropolitan Police), vaizdo stebėjimo kameros viešose vietose padeda išaiškinti vidutiniškai šešis nusikaltimus per dieną.
Viso, policija pastebi, kad vaizdo stebėjimo sistemų pagalba 2010 metais buvo atpažinta ir sulaikyta 2512 ieškomų asmenų.
Skaičius gražus, jei "pamiršime" Londono dydį bei vaizdo stebėjimo paplitimą šiame mieste. Tikslių duomenų, kiek kamerų yra Jungtinės Karalystės sostinėje šiuo metu niekas nepateikia, tačiau nesiginčijama, kad tai yra vienas labiausiai stebimų miestų pasaulyje.
Kitame straipsnyje, Skotland Yard'o pareigūnas, diskutuodamas apie nepatenkinamą policijos darbą su duomenimis, gaunamais vaizdo stebėjimo pagalba, užsiminė, kad 2008 metus Londonas užbaigė su daugiau nei vienu milijonu instaliuotų vaizdo kamerų. Tam laikui, visai sistemai diegti ir aptarnauti iš viso išleista £0,5 mlrd. biudžeto lėšų. Tais pačiais 2008 metais vaizdo stebėjimo sistemų pagalba buvo išaiškinti tik 1000 nusikaltimų, taigi, vienam išaiškintam nusikaltimui teko 1000 kamerų... (Kitais šaltiniais, tuo metu Londone jau buvo 2 mln. stebinčių akių)
Kelios diskutuojamos priežastys, lemiančios tokį šių technologijų neefektyvumą: 
  • nepakankama vaizdo įrašų kokybė - pagal juos dažniausiai neįmanoma identifikuoti asmens tapatybės;
  • monitorius stebinčių pareigūmų trūkumas (realiu laiku prevencijos tikslais stebimas labai mažas vaizdų skaičius);
  • vaizdo kamerų išdėstymas, nesukonkretinant tikslų, kuriuos konkreti kamera turi tenkinti;
  • per mažas vaizdo įrašų prieinamumas paprastiems policijos pareigūnams.
Dar kelios britų išvados:
  • vaizdo stebėjimas šiek tiek sumažina chuliganizmų skaičių stebimose teritorijose, tačiau praktiškai nepaveikia kitų nusikaltimų statistikos.
  • Eiliniai piliečiai daugiau rūpinasi vaizdo stebėjimo sistemų grėsme jų teisei į privatumą, nei džiaugiasi didesniu saugumo pojūčiu.
  • Vaizdo stebėjimo nauda viešam saugumui yra pervertinta ir nepateisinanti lūkesčių, tad kol kas nesėkmingai ieškoma kelių esamai situacijai pataisyti. Vilties teikia naujosios didelės raiškos technologijos (tik neaišku, ką daryti su esama įranga) ir kompiuterinė vaizdo analizė, ateityje, tikimasi, pati galėsianti identifikuoti stebimus nusikaltimus realiuoju laiku.  
Tiesa, noriu atkreipti dėmesį, kad šioje apžvalgoje nekalbama apie kelių eismo taisyklių pažeidimus.
Pabaigai - kokia situacija pas mus? Pacituosiu lrytas.lt straipsnį (2010-09-18):
  • Vaizdo kameros Vilniuje šiais metais užfiksavo 1054 teisės pažeidimus.
  • Vadinasi, beveik šimtas vaizdo kamerų vidutiniškai per dieną padėjo nustatyti po keturis nusižengimus. Rimtų nusikaltimų šia įranga buvo „įamžinta” tik 11.
  • Policijos giriamos vaizdo kameros padėjo sulaikyti tik 1 asmenį su vogtais daiktais.
  • Daugiausia vaizdo kameros padėjo sugaudyti girtuoklių – 199 alkoholinius gėrimus viešosiose vietose vartojančius asmenis.
  • Taip pat šia įranga užfiksuota 10 nelegalios prekybos atvejų, 51 viešosios tvarkos pažeidimas, 82 eismo įvykiai, 23 atvejai, susiję su narkotikais.
  • Tiesa, vaizdo kameros padėjo nustatyti 323 kelių eismo taisyklių pažeidimus. Iš viso už pažeidimus buvo sulaikyti ir į policijos įstaigas pristatyti 1467 asmenys."
Papildoma informacija:

2011 m. sausio 8 d.

Patikrinkite kas už Jūsų prieš įvesdami PIN kodą

Pokytis mūsų saugumui – privalomas mokėjimo už pirkinius patvirtinimas PIN kodu.
Mantas pastebi, kad pereinamuoju laiku kai kuriose prekybos vietose neliko jokios kontrolės, o aš pastebėjau kitą bėdą su naująja tvarka. Ir vėl mano dėmesio sulaukė prekybos centrai :)
Taigi, daugumoje centrų vaizdo kameros stebi ne tik prekybos sales, bet ir kasas. Pirkėjui stovint eilėje, objektyvas dažniausiai kabo priešais jį arba šiek tiek šone. Anksčiau tai problemų nekeldavo, tačiau dabar, susiruošus patvirtinti mokėjimą, kortelių terminalo klaviatūra gali patekti į vaizdo kameros regėjimo lauką ir Jūsų mokėjimo kortelės PIN kodas – užfiksuotas. 
Nesiimu spręsti tikimybės, kad šie duomenys bus panaudoti neteisėtais tikslais, tačiau, kol kamerų montavimo vietos nepakeistos, prieš atsiskaitydamas, pasitikrinu kur yra visa stebinti akis ir stengiuosi nugara uždengti kortelių terminalą. 
Gaila, kad kol kas neradau teisinio įpareigojimo atsiskaitymo vietas apsaugoti nuo stebėjimo. Tad saugokimės patys.

2011 m. sausio 3 d.

Prekybos centrų apsauga: kaip ir kodėl klaidinamas klientas?

Skaitytojų įtraukimas į turinio kūrimą – dėl didesnio lojalumo naujienų portalui. Interaktyvumas, prieinamumas, išryškinta lankytojo svarba ir galia. Atvirumas mintims, idėjoms ir nuomonėms...
Tačiau labai gaila, kai šis atvirumas tampa manipuliacijų skaitytojais objektu, kaip tai atsitiko šiame straipsnyje.
Šis įrašas buvo publikuotas prieš daugiau nei dvi savaites, todėl jis šiuo metu jau naujienų portalo archyve. Aš anksčiau į jį reaguoti negalėjau, nes pats, po tokios publikacijos suabejojęs savo žiniomis, išsiunčiau paklausimą atsakingai institucijai.
Publikacijoje nagrinėjamos keturios situacijos, iš kurių aptarsiu pirmąsias tris.
1. „Įeinant į prekybos centrą (PC) rekomenduojama didesnius krepšius palikti daiktų saugojimo spintelėse, o daiktus, panašius į prekes, pažymėti tam, kad išeidami iš parduotuvės išvengtumėte įtarimų dėl vagystės.“ Viskas labai gražu, tačiau „pamiršta“ paminėti, kad prie visų saugojimo spintelių yra užrašai, kad „PC administracija už spintelėse paliktus daiktus neatsako“. Ši smulkmena Jums gali kainuoti vertingų daiktų praradimą, tačiau kaltas būsite tiks pats sau. Dėl šios priežasties aš šioms spintelėms patikiu nebent turguje įsigytų bulvių maišelį.
2. „Išeinant iš PC esate prašomi parodyti kuprinės, rankinės ar pirkinių krepšelio turinį.“ Tokia praktika įsigalėjusi viename iš didžiųjų PC tinklų, tačiau jame ši sunki nepelnyta pareiga užkrauta ant kasininkių pečių. Tik pastarųjų prašomas, suprasdamas, kad šioje situacijoje abu esame įkaitai, aš atveriu savo krepšį.
Tačiau, aš to neprivalau daryti jokiais kasininkių ar apsaugos darbuotojų prašymais, išskyrus tuos atvejus kai man pateikiami įrodymai apie mano atliktą neteisėtą veiklą. Šioje situacijoje atvira dezinformacija yra frazėje, cituoju: „nepulkite jų iškart kaltinti, reikalauti įrodymų, kad jūs kažką ėmėte ir pan. (bet kokiu atveju apsauga negalės jums įrašo parodyti – to daryti neleidžiama dėl to, kad pašaliniai asmenys nesusipažintų su kameromis stebimo vaizdo kokybe, vietomis, apimtimi ir pan.)“.
Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 23 straipsnyje nurodyta, kad, „Duomenų valdytojas privalo sudaryti sąlygas duomenų subjektui įgyvendinti šiame straipsnyje nustatytas teises (t.y. leisti susipažinti su vaizdo įrašu, kuriame esate užfiksuotas), išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai reikia užtikrinti: <...> viešąją tvarką, nusikalstamų veikų prevenciją, tyrimą, nustatymą ar baudžiamąjį persekiojimą;“. 
Po aptariamos publikacijos perskaitymo aš suabejojau, ką šiame įstatymo straipsnyje reiškia „nusikalstamų veikų prevencija“. Ar gali apsaugos darbuotojas atsisakyti pateikti įrodymus (šiuo atveju vaizdo kameros įrašą), remdamasis įstatyme numatyta išimtimi dėl prevencijos. Oficialus Valstybinės duomenų inspekcijos atsakymas pateiktas žemiau:
KLAUSIMAS: Ar asmens duomenų valdytojas, konkrečiai prekybos centras, gali atsisakyti subjektui leisti susipažinti su savo asmens duomenimis, t.y. su vaizdo stebėjimo įrašu, kuriame subjektas yra atpažįstamai užfiksuotas, remdamasis Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 23 straipsnio 2.2) punktu? 
ATSAKYMAS: Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (Žin., 1996, Nr. 63-1479; 2008, Nr. 22-804) (toliau – ADTAĮ) 16 straipsnis nustato, kad vaizdo stebėjimas gali būti vykdomas siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, viešąją tvarką, apginti asmenų gyvybę, sveikatą, turtą ir kitas asmenų teises ir laisves. ADTAĮ 23 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato duomenų subjekto teisę susipažinti su savo asmens duomenimis (taip pat ir vaizdo duomenimis) bei kaip jie yra tvarkomi. Minėto straipsnio 2 dalyje yra nustatytos išimtys, kurios apriboja duomenų subjekto teises. ADTAĮ 23 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad duomenų valdytojas privalo sudaryti sąlygas duomenų subjektui įgyvendinti šią teisę, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai reikia užtikrinti viešąją tvarką, nusikalstamų veikų prevenciją, tyrimą, nustatymą ar baudžiamąjį persekiojimą. Pažymėtina, kad tik įstatymų nustatytais atvejais gali būti taikoma galimybė apriboti duomenų subjekto teises, pvz., Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (Žin., 2002, Nr. 37-1341) 177 straipsnyje nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo duomenys neskelbtini; šie duomenys iki bylos nagrinėjimo teisme gali būti paskelbti tik prokuroro leidimu ir tik tiek, kiek pripažįstama leistina. 
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Jūsų nurodytu atveju duomenų valdytojas negalėtų taikyti ADTAĮ 23 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatų. Šiam duomenų valdytojui galioja pareiga užtikrinti duomenų subjekto teisės susipažinti su savo asmens duomenimis įgyvendinimą pagal ADTAĮ 25 straipsnio nuostatas.
Iškilus papildomiems klausimams, maloniai prašome kreiptis konsultacijos į Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos Teisės skyrių tel. (8 5) 212 7532.
Kaip matyti iš atsakymo, Jūs turite teisę susipažinti su nusikalstamos veikos PC įrodymais ir tik tokiems esant sutikti su daiktų apžiūra ar Jūsų sulaikymu. Be abejo, sulaikymui fiziškai priešintis negalite, nes taip suteiksite pagrindą apsaugos darbuotojui panaudoti prieš jus fizinę jėgą ir specialiąsias priemones. Tačiau galite reikalauti nedelsiant iškviesti policiją. Patys apsaugos darbuotojai daugiau neturi jokių teisių jus bausti, kaltinti ar reikalauti atlyginti tariamą žalą.
3. "Vaikštant PC tarp prekių ekspozicijų užkliudote prekes ir jos nukrenta, sudūžta, yra sugadinamos ar pan."
Vienintelis atvejis, kada Jūs galite būti apkaltintas dėl prekių sugadinimo ar sunaikinimo – Jūsų tyčiniai šias pasekmes sukėlę veiksmai. Ginče su PC administracija Jums taip pat privalo būti pateikti susipažinimui įrodymai dėl tyčinės veiklos.

Spaudos laisvė ir atvirumas yra puikios vertybės, tačiau kontrolė ir savikontrolė būtina, kad tokie straipsniai, kaip aptariamasis šiame įraše, netaptų šaukštu deguto medaus statinėje.

Sulaukėme Naujųjų. Linkiu Jums saugių ir šviesių metų. Tegul Jūsų turto ir brangių žmonių sauga lieka niekada neišbandyta...

Susijusi informacija:
LR asmens ir turto saugos įstatymas
LR asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas