2010 m. gruodžio 31 d.

Atmintinė - įsidiegiant silpnų srovių (signalizacijos ir ryšių) sistemas

1. Žinokite, ko norite. Pradėkite apie savo poreikius galvoti kuo anksčiau. Rašykitės kylančias mintis. Atminkite, kad diegėjas greičiausiai neatliks to, apie ką tiesiog nežinos. 
2.  Derinkite fizinės apsaugos priemones su elektroninėmis taip, kad jos didintų viena kitos efektyvumą. Iš "superinės" signalizacijos bus mažai naudos, jei įsibrovėliai galės veik nesustodami įbėgti pro vieną vitriną, per 0,5 min. susirinkti visa, kas vertingiausia ir laisvai pasišalinti.
3. Prašant diegėjų pasiūlymų sistemos instaliavimui, iš karto nurodykite, ar pageidausite aptarnavimo pagal abonentinį mokestį, ar pagal faktą. Prašykite su įrangos instaliavimo pasiūlymu pateikti galimus aptarnavimo įkainių, reakcijos laikų ir įsipareigojimų variantus bent trejų metų aptarnavimo laikotarpiu. Taip pat sužinokite, koks įmonės personalas (žmonių kiekis, geografinis pasiekiamumas, kvalifikacija) atlieka įrangos priežiūrą.
4. Prisiminkite, kad aptarnavimas pagal abonentinį mokestį dažniausiai yra brangesnis. 
5. Įvertinkite, kad reikės diegiamos sistemos priežiūrai numatyti ~5-10% instaliacijos kainos metinį biudžetą.
6. Vaizdo stebėjimo sistemą instaliuokite tik ten, kur ji būtina. Tai brangiausiai eksploatuojama dalis. 
7. Diegėjai visada stengiasi įsiūlyti priežiūros sutartį nuo pat instaliacijos datos, „pamiršdami“, kad bent metus (ES – iš tiesų dvejus metus) Jūsų įranga turi būti prižiūrima nemokamai pagal garantinius diegėjo ir įrangos gamintojų įsipareigojimus.
8. Prašykite iš diegėjų visos įrangos gamintojų garantijos polisų, kad tiksliai žinotumėte kam ir kokios trukmės garantijos yra teikiamos.
9. Diegiant gaisro aptikimo ir signalizacijos sistemas, prašykite įmonės pažymėjimo, suteikiančio teisę vykdyti privalomą priešgaisrinės signalizacijos patikrą.

2010 m. gruodžio 14 d.

Gaisrai – kuo rizikuojame?

Gaisras – turbūt vienas iš tų reiškinių, apie kuriuos nuolat girdime, tačiau šio reiškinio tikimybės nesiejame su savo namais. Tiek metų gyvename, o taip nieko blogo neatsitinka. Gal senoje elektros instaliacijoje kokio laidelio izoliacija padega, bet, argi tai grėsmė?
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas per 11 šių metų mėnesių suskaičiavo beveik 3050 gaisrų pastatuose – daug tai ar mažai – palieku spręsti Jums. Pagal pateikiamą statistiką neįmanoma tiksliai nagrinėti kokio pobūdžio gaisras kur įvyko, tačiau apskritai populiariausios priežastys, susijusios su statiniais: neužgesintas degtukas ar palikta žvakė, ar puodas ant viryklės ir pan., elektros „pažybsėjimai“, visokios netvarkingos krosnys, židiniai ir dūmtraukiai bei miegojimas rūkant (gal taip laiko susitaupo...?).
Ką galite nuveikti, kad būtumėte saugesni?
(0.) Galite įsigyti šunį, kaip tai padarė šie herojai. Tačiau šios priešgaisrinės „priemonės“ eksploatacija brangi ir reikalaujanti daug laiko...
1. Vieną iš būdų tapti saugesniais numato 2009 metų vasarą papildyti teisės aktai reikalaujantys gyvenamųjų pastatų virtuvėse bei kitose pavojingose patalpose įrengti autonominius dūmų jutiklius. 
Primygtinai visiems rekomenduoju – investicija, gerai paieškojus, sudarys ~30 Lt / vnt. Tiesa, prieš pirkdami pasitikrinkite gaminio specifikaciją ar instrukciją – būtina atitikties EN 14604:2005 standartui deklaracija. Be šio užrašo lieka absoliučiai neaišku kada ir į ką šis jutiklis sureaguos. Dar įdomu, kad sertifikuoti jutikliai nėra brangesni :)
2. Kas dar? Rečiau nei dūminį jutiklį, namuose rasime specialų nedegų audeklą ir gesintuvą. Audeklas labiausiai pravers virtuvėje užsidegus riebalams keptuvėje ar kitaip įsiplieskus nekontroliuojamai liepsnai ant viryklės. Visais kitais gaisro atvejais tinkamiausias miltelinis gesintuvas. Kad ir toks pat, kokį vežiojatės automobilyje.
Milteliniai gesintuvai patys universaliausi – tinka gesinti ir degant įprastoms medžiagoms (medis, popierius, guma, plastmasės – A tipo gaisras), ir degant skysčiams (benzinas, spiritas, lakas, tepalai – B tipo gaisras), ir dujoms (C tipas), ir elektros prietaisams (E tipas). Kam skirtas konkretus gesintuvas, yra nurodyta ant kiekvieno iš jų korpuso.
Teisės aktai nustato, kad didesniame nei 150 kv. m. gyvenamajame pastate, privalomas vienas 4 kg arba du 2 kg dydžio gesintuvai.
3. Dar vienas pasiūlymas. Susitvarkykite elektros instaliaciją (geriausiai, kad darbus atliktų kvalifikuotas elektrikas). Tikiu, kad vinys vietoje saugiklių jau praeitis, tačiau senos statybos pastatuose dar laaaabai daug elektros paskirstymo skydų, menančių sovietmečio laikus. Nesiūlau būtinai griauti sienų ir vedžioti naujus kabelius, o lauke kalti naują įžeminimo kontūrą (nors visa tai Jūsų saugumui), bet atnaujinti apsaugos nuo trumpojo jungimo aparatus (populiariai vadinamus automatais), sumontuoti srovės nuotėkio reles ir viršįtampių ribotuvus vertėtų. Jei jungikliai ar rozetės kibirkščiuoja, nedelsdami jas remontuokite ar keiskite. Dalis senoviškų elektros komponentų ir kai kurie pigūs dabartiniai gaminami iš netinkamo plastiko. Nuo pasikartojančios kibirkšties ir karščio tokie plastikai anglėja ir tampa laidūs elektros srovei. Tad po dešimto blykstelėjimo, Jūsų nuostabai, kibirkštis gali tapti atvira liepsna.
Remontuojant savo būstą ir renkantis medžiagas, jų galimo pavojingumo degant taip pat nereiktų pamiršti. Štai šis straipsnis siūlo pamąstyti apie mūsuose populiarią šilumos izoliacinę medžiagą – putplastį. Gal ir gerai, kad Lietuvoje daugiabučių renovacija neįsibėgėjo, kol neparengti tipiniai ir su gaisro saugos specialistais suderinti renovacijos projektai. Konsultuokitės su specialistais, kad Jūsų naujai statomas ar rekonstruojamas būstas būtų ne tik šiltas, bet ir saugus.
Tad neatidėliokit. Reikia tikrai nedaug Jūsų pastangų, kad gaisro grėsmė namuose ženkliai sumažėtų.

Daugiau skaitinių šia tema:

2010 m. gruodžio 11 d.

Kaip pasirinkti apsaugos priemones (VII): žaliuzės

Žaliuzės populiari papildoma apsaugos priemonė, kurios galimybės kartais neišnaudojamos, o kartais – pervertinamos.
Visų pirma susitarkime, kad tai, ką absoliuti dauguma pardavėjų vadina "apsauginėmis žaliuzėmis", saugo nuo daug ko (saulės šviesos ir pašalinių akių žvilgsnio, kai kurios dar nuo šilumos nuostolių bei garso), tačiau fizinis saugumas nėra jų pagrindinė paskirtis.
Aukščiau minėtos žaliuzės yra sukonstruotos iš lengvos konstrukcijos aliuminio profilio lamelių ir, jeigu paskaitinėsite pačių gamintojų brošiūrėles, juose greičiausiai rasite atlaikomus vėjo apkrovos skaičius, gal dar šilumos bei garso izoliacijos vertes, tačiau visiškai nieko apie atsparumą mechaniniam poveikiui.
Asmeniškai, tikromis apsauginėmis žaliuzėmis drįstu vadinti tik tuos gaminius, kuriuos tokiais įvardija patys gamintojai. Prie šio įvardijimo dar turėtų būti atlaikomos fizinės apkrovos skaičiukai, o, idealiu atveju, WK ar ER indeksai su skaičiais 1-6, žymintys atitiktį saugos standartams.

Taigi, savo rinkoje turime kelis pasirinkimus: lauko žaliuzes, apsaugines žaliuzes bei suveriamas arba suvyniojamas apsaugines grotas.
Jokiu būdu nenoriu sumenkinti mūsuose diegiamų gaminių, tačiau siekiu įvesti daugiau aiškumo, kad rinkdamiesi žaliuzes ar grotas lengviau atskirtumėte informaciją nuo pardavimų marketingo. Apgalvokite, kiek papildomo saugumo tikitės iš šių priemonių, kokie kiekvienos iš alternatyvų biudžetai ir tik tada apsispręskite, kokį gaminį pasirinkti.
Dar kelios rekomendacijos žaliuzių montavimui:
labai dažnai žaliuzės sumontuojamos, apsaugos signalizacija taip pat įrengiama, tačiau pamirštama šias dvi sistemas sujungti, įrengiant magnetinius kontaktus ant žaliuzių. Tokiu būdu žaliuzės užlaiko nusikaltėlius, tačiau, kol nepaveikiamas langas ar durys, įsilaužėlių neskubina nei kaukianti sirena, nei atvykstantis saugos ekipažas...
populiarėjanti, bet vis dar nepakankamai įvertinta tendencija – apsaugines žaliuzes ar grotas montuoti ne langų ar durų išorėje, o viduje. Ši rekomendacija dėl tos pačios priežasties – laužiant langus ar duris signalizacija suveiks dar nepasiekus žaliuzių, tad tikimybė, kad įsilaužėlis atsisakys savo užmačių – išauga.

2010 m. spalio 29 d.

Ką gali ir ko ne elektroninės apsaugos priemonės?

Sienos apsaugai bus naudojamos tvoros, radarai, palydoviniai telefonai, automobiliai su mobiliais kompiuterių terminalais, požeminiai jutikliai, itin didelės raiškos optinės bei terminės vaizdo stebėjimo kameros, matančios daugiau nei 15km atstumu, užkeltos ant 30m aukščio bokštų, autonomiškos transporto priemonės - tai ištrauka iš 2006 metais pradėtos išorinių JAV sienų apsaugos programos.
Šių metų rugsėjį, pastačius 28 mylių ilgio demonstracinę apsaugos liniją ir išleidus milijonus $, projektas nutraukiamas. 
Pagrindinė priežastis - technologijos nepateisino lūkesčių ir nepasiekė tikslų. Vaizdo kameros "nemato" žadėto atstumo, požeminiai jutikliai sugeba pajusti tik automobilius, bet ne pėsčiuosius, visa sistema dėl savo technologinio naujumo nepakankamai testuota ir tampa neįgali blogo oro sąlygomis.
Taigi, saugokite savo namus tam skirtomis priemonėmis, tačiau nepervertinkite jų galimybių ir stenkitės nepasiduoti gražioms vadybininkų pasakoms... :)

Susiję straipsniai:
How the Virtual Border Fence Works 
Costly virtual border fence in tatters

2010 m. spalio 26 d.

Vaizdo stebėjimas mokyklose - tarp saugumo ir teisės į privatumą

Vaizdo stebėjimas gali būti pateisinamas tik prie centrinių mokyklos durų ir mokyklos teritorijoje (kieme) - tokią nuomonę, remdamasi LR įstatymais ir ES teise, išsakė Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija išleistame Naujienų biuletenyje. Šią biuletenio temą paskatino plintanti mada, diegti vaizdo stebėjimo sistemas mokyklose. 
Taip pat, bet kuriuo atveju, „prieš priimant sprendimus įrengti įstaigose vaizdo stebėjimo įrangą, turi būti apsvarstytos galimybės norimus tikslus pasiekti kitais būdais ir priemonėmis, o vykdant vaizdo stebėjimą tose patalpose ir teritorijose kur jis yra būtinas, privalo būti įgyvendinti ADTAĮ įtvirtinti reikalavimai“ - citata iš to paties dokumento.
Panašias problemas sprendžia ir kitos šalys.
Štai po Anglijoje ir Velse organizacijos CameraWatch atlikto vidurinėse mokyklose įdiegtų VSS tyrimo, vyksta intensyvios diskusijos apie tai, kas ir kaip turi griežčiau kontroliuoti šią sritį.
Tyrimo metu paaiškėjo, kad iš 24 patikrintų vidurinių mokyklų, 23 buvo įsirengusios VSS, o kai kurios jų, vykdė vaizdo stebėjimą net tualetuose. Virš 90% patikrintų sistemų neatitiko Duomenų apsaugos akto (Data Protection Act – DPA) reikalavimų.
Grįžtant į Lietuvą, mano nuomone, mokyklų administracijos privalo atvirai ir viešai diskutuoti VSS įrengimą, jo pagrįstumą ir stebimas vietas tiek su mokytojų, moksleivių, tiek ir su jų tėvų atstovais. Tad lankydamiesi savo vaikų mokyklose ir pastebėję jose vaizdo stebėjimo kameras, nepamirškite, kad Jūs ir Jūsų vaikai turi teises, kurias apibendrinau anksčiau rašytame straipsnyje.

Susijusios nuorodos:
Iliustracija: www.flickr.com 
Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2010 m. rugpjūčio-rugsėjo mėn. Naujienų biuletenis Nr. 6 (33) 
Straipsnis apie CameraWatch tyrimą www.info4security.com portale

2010 m. spalio 12 d.

Kaip pasirinkti apsaugos priemones (VI): apie spynas - www.eurospynos.lt

Ruošdamas naują straipsnių ciklo įrašą apie spynas, radau tinklapio www.eurospynos.lt patarimų skiltį.
Perskaitęs puikius portalo patarimus (šiek tiek komercijos juose - atleistina :) ), nusprendžiau, kad geriausia, ką galiu padaryti - tiesiog rekomenduoti šio tinklapio straipsnius mano blog'o lankytojams:
  • Nesaugios spynos kelia grėsmę žmonių turtui
  • Kaip tinkamai išsirinkti spyną šarvuotoms durims?
  • Kaip padidinti Jūsų šarvuotų durų saugumą?
Ateityje nuorodas į šiuos straipsnius galėsite bet kada rasti mano portalo Skaitinių skyriuje

2010 m. rugsėjo 30 d.

Parduotuvę nuo vagystės išgelbėjo teisingai sumontuotos grotos

Kaip rašo Delfi, vagys pabandė įsilaužti brangių laikrodžių parduotuvę "Masterpiece boutique". Išdaužtos vitrininės durys, tačiau vagis sustabdė už jų per visą plotį sumontuotos nuleidžiamos grotos.
Apskritai, man keistas šis bandymas - gal įsibrovėliai tikėjosi, užtvaras bus lengvai pakeliamas ar pralaužiamas?
Kad ir kaip būtų, tai puikus pavyzdys, kaip saugiausia montuoti grotas ar žaliuzes. Pažeidę stiklą ir aktyvavę signalizaciją įsibrovėliai neturi pakankamai laiko laužtis per kitus fizinius barjerus.

Susiję straipsniai naujienų portaluose:
Įžūli vagystė "Vilniaus vartuose"
Į parduotuvę - po akylos patikros

2010 m. rugsėjo 28 d.

Bendrabučiai: kada gyvensime saugiai?

Prieš kelias savaites, plačiai nuskambėjus įvykiui, kai jaunuolis Vilniuje iškrito per bendrabučio langą, portaluose vyko aktyvesnės diskusijos: - ar bendrabučiai saugūs, ką daryti, kad gyvenimas juose būtų saugesnis ir t.t.
Kaip žinia, kai kuriuose bendrabučiuose laikas tarsi sustojęs ir jokių vidaus tvarkos taisyklių pokyčių nėra, kituose - bandoma žiūrėti "moderniau" ir diegiamos vaizdo stebėjimo sistemos, atsisakoma budėtojų, samdomos privačios saugos tarnybos... Tačiau niekur neteko girdėti apie esmines sistemos permainas.
Iš vienos pusės - su studentais elgiamasi kaip su vaikais, kuriuos reikia prižiūrėti, kontroliuoti ir auklėti, iš kitos - tie patys studentai skundžiasi, kad niekas nesirūpina jų būsto saugumu!
Asmeniškai, nesuprantu nei vienų, nei kitų.
Atrodo, Vakarų Europos universitetuose jau seniai įdiegtos savireguliacijos sistemos, kai patys studentai (nepamirškime - suaugę žmonės) yra labiausiai atsakingi už aplinką, kurioje gyvena. 
Nesu plačiai nagrinėjęs daugelio universitetų patirties, tačiau pats esu susidūręs su sistema, kai, prieš pradėdamas gyventi bendrabutyje, sumokėjau riebų užstatą, iš kurio, reikalui esant, dengiama bendrabučiui mano ar su manimi įėjusių pašalinių asmenų padaryta žala. Bendrabutyje buvo įdiegta įeigos kontrolės sistema, tad, patekdamas vidun, privalėdavau nuskaityti savo studento pažymėjimą. Galėjau laisvai kartu vestis draugus, tačiau visas judėjimas į ir iš pastato buvo fiksuojamas vaizdo kameromis. Pagal pasirašytą sutartį, savo užstatu ir ne tik, buvau 100% atsakingas už pašalinius asmenis, kurie įeina kartu su manimi.
Kiti mano sutartiniai įsipareigojimai nėra šio straipsnio objektas, tad pridursiu tik tiek, kad taisykles, po kuriomis yra buvo parašas, galėjau pažeisti tik vieną kartą. Po antro pažeidimo - iš karto būčiau "skridęs" iš bendrabučio. 
Viskas. Jokių prievaizdų, jokių perdėtų taisyklių ir auklėjimų, tik kiekvieno bendrabučio gyventojo asmeninė atsakomybė. Ir tai veikia. Ko trūksta, kad kažkas panašaus atsirastų Lietuvoje?

2010 m. rugsėjo 15 d.

Kaip pasirinkti apsaugos priemones (V): apie langus ir duris

Vyrauja nuomonė, kad dideli, žemai esantys langai ir pastato sauga yra nesuderinami dalykai. Langus lengviausia išdaužti ir išlaužti, tad gyvenant pirmame ar paskutiniame aukšte, dėl saugumo, neišvengiamai teks pasipuošti grotomis ar „apsauginėmis“ žaliuzėmis (apie „apsaugines“ žaliuzes kitą kartą:) ).
Kitas kraštutinumas - aklas pasitikėjimas apsaugos signalizacija, prijungta prie saugos tarnybos centrinio pulto, pamirštant, kad signalizacija tik informuoja apie jau vykstantį įsilaužimą ir niekuo nepadeda, kad tas įsilaužimas neįvyktų...
Iš tiesų, yra galimybių pasiekti, kad Jūsų būsto langai ir durys nebūtų Achilo kulnu. Geriau paieškojus man pavyko rasti įmonių, kurios Lietuvoje gamina sertifikuotus, padidinto mechaninio atsparumo, langus ir duris ar prekiauja tokiais gaminiais.
Taigi, Lietuvoje langų rėmų ir lauko durų saugumą (tiksliau mechaninį atsparumą) apibrėžia standartas LST ENV 1627:2002, o stiklų – LST EN 356:2002 ir LST EN 12600:2003. Durų ir langų rėmų atsparumas didinamas gamyboje naudojant specialias medžiagas ir sudėtingus profilius, o stiklų, dengiant juos apsaugine plėvele ar gaminant grūdintą.
Vyrauja įsitikinimas, kad saugūs produktai yra labai brangūs, tačiau siūlau patiems pasidomėti, pasiskaičiuoti ir tada ramiai nuspręsti. Jeigu sertifikatus turintys produktai viršys Jūsų biudžetą, pagalvokite ir apie pigesnius, tačiau papildomai apsaugotus.
Pavyzdžiui, įsilaužėlį, planavusį, metus plytą į langą, įbėgti į Jūsų namą ir, susirinkus vertybes, išbėgti, gali atbaidyti net ir plona plėvele dengtas stiklo paketas, kuris po plytos metimo suskilo, bet netikėtai šukės liko kabėti savo vietoje.
Žemiau lentelėje pateikiu trumpus skirtingų saugumo klasių paaiškinimus.

Kam skirtaStiklų saugumo klasifikacija pagal LST EN 356:2002Saugumo
klasė langų rėmams ir durims pagal LST ENV 1627:2002
Įsilaužimo tipas
Objektams be padidintos įsilaužimo rizikosP2AWK1Įsilaužimas naudojant tik fizinę jėgą
Objektams, į kuriuos įsilaužimo rizikos įvertis žemasP4AWK2Atsitiktinio įsilaužėlio, naudojančio paprastus įrankius
Objektams, į kuriuos įsilaužimo rizikos įvertis vidutinisP5AWK3Įgudusio įsilaužėlio, naudojančio sunkiuosius gręžimo ir kalimo įrankius
Objektams, į kuriuos įsilaužimo rizikos įvertis aukštasP6BWK4Patyręs įsilaužėlis papildomai naudoja pjovimo ir elektrinius gręžimo įrankius
Speciali apsauga kariniams ir pramoniniams objektamsP7BWK5-WK6Patyręs įsilaužėlis papildomai naudoja elektrinius sunkiuosius pjovimo, gręžimo ir kalimo įrankius

Konsultuokitės su saugumo specialistais arba bent jau įkyrėkite gaminių vadybininkams. Jūsų langų ir durų tikslas, užlaikyti įsibrovėlį tiek, kiek trunka saugos tarnybos ekipažui atvykti iki Jūsų būsto.
Dar iš asmeninės patirties: netikėkite vadybininkų garbės žodžiu, kad jums tiekiamas gaminys yra saugus. Reikalaukite sertifikatų ir tikrinkite, kad juose būtų aprašomi būtent Jums parduodami produktai.
Linkiu, kad Jūsų būsto saugumas niekada nebūtų išbandytas :)

2010 m. gegužės 26 d.

Jūsų teisės vaizdo įrašymo metu

Bebaigiant rašyti penktą ciklo "kaip pasirinkti apsaugos priemones" straipsnį, planus pakoregavo aktualūs įvykiai.
Per visus naujienų portalus nuskambėjęs įvykis apie neteisėtą slaptą vaizdo stebėjimą ir įrašymą grožio salone, priminė, kad vaizdo kamerų akių aplink mus sparčiai daugėja, tačiau žinių, kas yra teisėta, o kas ne - trūksta. Tad šį kartą apie tai.
Įstatymo citatas pateiksiu straipsnio pabaigoje (išskirtos pasvirusiu šriftu), o dabar mano pastebėjimai ir patarimai.
Dar labai daug vaizdo stebėjimo sistemų savininkų nėra girdėję arba ignoruoja aktualius teisės aktus. Akivaizdu, kad lakoniškas lipdukas, kaip straipsnio iliustracijoje, neatitinka tinkamo informavimo reikalavimų, nes jame nėra pateikta kontaktinė informacija, kur kreiptis, jeigu Jums kyla klausimų dėl vaizdo stebėjimo ar norite susipažinti su filmuota medžiaga, kurioje Jūs esate užfiksuotas. Apskritai, informaciniai ženklai turi būti išdėstyti tokiose vietose, kad Jūs apie vaizdo stebėjimą būtumėte informuojamas prieš patenkant į stebimą teritoriją. Nemažai automobilių stovėjimo aikštelių prie prekybos centrų ar biurų yra stebimos vaizdo kameromis, tačiau tik vienintelį kartą esu matęs informacinį ženklą prieš įvažiavimą į aikštelę.
Daug kalbama apie matavimosi kabinų parduotuvėse stebėjimą. Tai yra neteisėta, o stebėjimu įsitikinti teoriškai paprasta (įstatymai Jums suteikia tokias teises), tačiau praktiškai greičiausiai be triukšmo neapsieisite...
Dažniausiai matavimosi kabinos patenka į valdomų vaizdo kamerų matymo zoną, kuriomis apsaugos darbuotojai gali žvalgytis į visas puses.
Jeigu Jums esant drabužių matavimosi kabinoje matote palubėje, gal net toli šone, kabantį juodą burbulą, reiškia, šis burbulas gali stebėti Jus. Jūs turite pilną teisę reikalauti susipažinti su vaizdo medžiaga, kurioje esate užfiksuotas ir įsitikinti, kad vaizdo kameroje persirengimo kabinos vieta yra tinkamai maskuojama (tai galima atlikti visose šiuolaikinėse valdomose vaizdo kamerose), neleidžiant apsaugos darbuotojui matyti ir įrašinėti, kas vyksta pačioje matavimosi kabinoje.
Taip pat turite teisę susipažinti su privalomu rašytiniu dokumentu, kuriame vaizdo stebėjimo savininkas turi būti apibrėžęs, kokiais tikslais, priemonėmis ir terminais yra vykdomas vaizdo stebėjimas, įrašymas ir saugojimas. 

Vaizdo stebėjimą reglamentuoja LR Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo III skirsnis (dabartinė redakcija įsigaliojo 2009-01-01).
Taigi, iš eilės:
16 straipsnis.  Vaizdo stebėjimo sąlygos.
Vaizdo stebėjimas gali būti vykdomas siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, viešąją tvarką, apginti asmenų gyvybę, sveikatą, turtą ir kitas asmenų teises ir laisves, tačiau tik tais atvejais, kai kiti būdai ar priemonės yra nepakankamos ir (arba) netinkamos siekiant išvardytų tikslų ir jeigu duomenų subjekto (stebimo asmens) interesai nėra svarbesni.
Įstatyme nedetalizuojama pagrindimo forma ar būtini rekvizitai, tad pagrindimas turėtų būti išdėstytas laisva forma raštu ir patvirtintas atsakingo asmens.
17 straipsnis. Vaizdo stebėjimas darbo vietoje.
Vaizdo stebėjimas darbo vietoje gali būti vykdomas, kai dėl darbo specifikos būtina užtikrinti asmenų, turto ar visuomenės saugumą ir kitais atvejais, kai kiti būdai ar priemonės yra nepakankamos ir (arba) netinkamos siekiant išvardytų tikslų. 
18 straipsnis. Vaizdo stebėjimo reikalavimai.
  1. Vaizdo duomenų tvarkymas turi būti nustatytas duomenų valdytojo (vaizdo stebėjimo sistemos savininko) patvirtintame rašytiniame dokumente, kuriame yra nurodomas vaizdo stebėjimo tikslas ir apimtis, vaizdo duomenų saugojimo terminas, priėjimo prie tvarkomų vaizdo duomenų sąlygos, šių duomenų naikinimo sąlygos ir tvarka bei nustatyti kiti reikalavimai teisėtam vaizdo duomenų tvarkymui.
  2. Duomenų valdytojas užtikrina, kad vaizdo duomenis tvarkytų tik duomenų valdytojo įgalioti asmenys, kurie turi būti supažindinti su asmens duomenų teisinę apsaugą reglamentuojančiais teisės aktais ir pasirašytinai įsipareigoję jų laikytis.  
19 straipsnis. Vaizdo stebėjimo priemonių įrengimas. 
1. Vaizdo stebėjimo priemonės turi būti įrengiamos taip, kad atsižvelgiant į nustatytą vaizdo stebėjimo tikslą:
  1) vaizdo stebėjimas būtų vykdomas ne didesnėje patalpos ar teritorijos dalyje, negu tai yra būtina;
  2) būtų renkama ne daugiau vaizdo duomenų, negu tai yra būtina.
2. Draudžiama įrengti ir eksploatuoti įrengtas vaizdo stebėjimo priemones, kad į jų stebėjimo lauką patektų gyvenamoji patalpa ir (arba) jai priklausanti privati teritorija ar įėjimas į ją, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. Bendrojo naudojimo patalpose vaizdo stebėjimo priemonės gali būti įrengiamos bendraturčių daugumos sprendimu.
3. Draudžiama vykdyti vaizdo stebėjimą patalpose, kuriose duomenų subjektas pagrįstai tikisi absoliučios privatumo apsaugos ir kur toks stebėjimas žemintų žmogaus orumą (pvz., tualetuose, persirengimo kambariuose ir pan.).
 20 straipsnis. Duomenų subjekto informavimas vykdant vaizdo stebėjimą.
1. Duomenų valdytojas užtikrina, kad prieš patenkant į patalpas ar teritoriją, kurioje vykdomas vaizdo stebėjimas, būtų aiškiai ir tinkamai pateikiama ši informacija:
  1) apie vykdomą vaizdo stebėjimą;
  2) duomenų valdytojo rekvizitai ir kontaktinė informacija (adresas arba telefono ryšio numeris).
2. Duomenų valdytojas gali pateikti ir kitą papildomą informaciją, kad būtų užtikrintas teisėtas vaizdo duomenų tvarkymas nepažeidžiant duomenų subjekto teisių (pvz., vaizdo stebėjimo tikslas).
3. Vykdant vaizdo stebėjimą darbo vietoje ir duomenų valdytojo patalpose ar teritorijose, kuriose dirba jo darbuotojai, šie darbuotojai apie tokį jų vaizdo duomenų tvarkymą turi būti informuojami raštu šio įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. 
23 straipsnis. Stebimo asmens teisės.
1. Duomenų subjektas šio įstatymo nustatyta tvarka turi teisę:
  1) žinoti (būti informuotas) apie savo asmens duomenų tvarkymą;
  2) susipažinti su savo asmens duomenimis ir kaip jie yra tvarkomi;
  3) reikalauti ištaisyti, sunaikinti savo asmens duomenis arba sustabdyti, išskyrus saugojimą, savo asmens duomenų tvarkymo veiksmus, kai duomenys tvarkomi nesilaikant šio ir kitų įstatymų nuostatų;
  4) nesutikti, kad būtų tvarkomi jo asmens duomenys.
2. Duomenų valdytojas privalo sudaryti sąlygas duomenų subjektui įgyvendinti šiame straipsnyje nustatytas teises, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai reikia užtikrinti:
  1) valstybės saugumą ar gynybą;
  2) viešąją tvarką, nusikalstamų veikų prevenciją, tyrimą, nustatymą ar baudžiamąjį persekiojimą;
  3) svarbius valstybės ekonominius ar finansinius interesus;
  4) tarnybinės ar profesinės etikos pažeidimų prevenciją, tyrimą ir nustatymą;
  5) duomenų subjekto ar kitų asmenų teisių ir laisvių apsaugą.
3. Duomenų valdytojas turi motyvuotai pagrįsti atsisakymą vykdyti duomenų subjekto prašymą įgyvendinti šio įstatymo nustatytas duomenų subjekto teises. Duomenų valdytojas, gavęs duomenų subjekto prašymą, ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo duomenų subjekto kreipimosi dienos turi pateikti jam atsakymą. Jeigu duomenų subjekto prašymas išreikštas rašytine forma, duomenų valdytojas turi pateikti jam atsakymą raštu. 
4. Duomenų subjektas gali skųsti duomenų valdytojo veiksmus (neveikimą) Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai per 3 mėnesius nuo atsakymo iš duomenų valdytojo gavimo dienos arba per 3 mėnesius nuo tos dienos, kada baigiasi šio straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas pateikti atsakymą. Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos veiksmus (neveikimą) įstatymų nustatyta tvarka duomenų subjektas gali skųsti teismui.

Papildoma informacija:
Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos lankstinukas
Asmens duomenų apsauga ir vaizdo stebėjimas
Informacinių stendų pavyzdžiai
Asmenų apsaugai tvarkant asmens duomenis darbo grupės, sudarytos pagal Europos Parlamento ir Tarybos 1995 m. spalio 24 d. direktyvą 95/46/EB
Nuomonė dėl asmens duomenų tvarkymo vaizdo stebėjimo priemonėmis (priimta 2004 m. vasario 11 d.)


2010 m. gegužės 12 d.

"Šarvuotos" durys (pagaminta Kinijoje) - gal geriau jokių...

Jeigu manote, kad "šarvuotos" durys už kelis šimtus litų suteiks Jūsų būstui daugiau saugumo, geriau...


...pagalvokite dar kartą...
Jos puikiai pasiduoda paprastam skardinių atidarytuvui, tad kirvis tik dėl smagumo :)

2010 m. gegužės 11 d.

Kaip pasirinkti apsaugos priemones (IV): apie tvoras

Ankstesniame ciklo straipsnyje trumpai aptariau vieną iš būdų, galintį padėti apsispręsti kurį savo turtą saugosite.
Šį kartą - apie pasyvias saugos priemones, kurios dažnai būna net svarbesnės nei apsaugos signalizacija.
Apie tvoras
Turbūt daugumai pirma kylanti mintis, atsakant į klausimą "Kam reikalinga tvora?", yra - saugumui užtikrinti. Tad kelis įdomesnius saugumo aspektus ir aptarsiu.
Be sudėtingų statinio statybos derinimo procedūrų gyvenvietėse galime statyti iki 1,8 m aukščio tvoras.
Tokia puikiai tinka daugumai atvejų, tačiau jos aukštis nepakankamas siekiant visiškai apsisaugoti nuo jos perlipimo ar peršokimo. Laipiotojams galite "apsunkinti gyvenimą" tvoros viršų papuošę aštriais nedideliais dekoratyviniais papuošimais, kurie trukdytų lipant atsiremti į statinio viršų.
Tiesa, įstatymai riboja tvorų iš dygliuotos vielos statybą, tad tokios vielos geriau dėl visa ko nenaudokite ir tvoros viršui "papuošti" :)
Jūsų sklypas ribojasi su judria gatve, Jums norisi lengvų konstrukcijų tvoros, tačiau nerimaujate dėl to, kad koks nors gatvių erelis įskris su visu automobiliu į Jūsų namą?
Pagalvokite apie galimybę tvorą statyti ant bent 40 cm virš žemės paviršiaus iškilusio betoninio pamato. Kad pamatas neatrodytų tiesiog masyviu bloku, jo fasadą galite dengti apdailos medžiagomis ar suformuoti kelis siaurus laiptelius, juos panaudodamas kaip gėlių ir žolės gazonus...

PAPILDYMAS (10-05-12)
Nepaminėjau, kad nuo vagysčių ir plėšimų tvora gelbės tik tiek, kiek per ją bus sunkiau išsinešti turtą (jei vartai nėra silpnoji grandis).
Tvora nei kiek nepagerins Jūsų įsirengtos apsaugos signalizacijos kokybės, net priešingai, gali tapti priedanga įsibrovėliams, besikrapštantiems prie Jūsų būsto langų ar durų. Todėl ir visos saugios spynos, šarvuotos durys, apsaugoti stiklai ir langų užraktai tik prailgins pasiruošimo įsilaužimui laiką, bet ne pačios vagystės (skaičiuojant nuo signalizacijos suveikimo pradžios) trukmę.
Siekiant, kad tvora padėtų saugos tarnybos reagavimo ekipažui, teks ją papildyti elektroninėmis perimetro kontrolės priemonėmis arba tūriniais lauko judesio jutikliais, prijungtais prie apsaugos signalizacijos. Tik tuo atveju įsibrovėlis neturės daug laiko spynų ir užraktų laužimui ar stiklų pjovimui.
Plačiau lauko tūrio ir perimetro apsaugos priemones nagrinėsiu kituose straipsniuose.
PAPILDYMO PABAIGA.
Pabaigai pacituosiu esminius apribojimus ir reikalavimus išdėstytus statybos techniniame reglamente STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“.
Tvora priklauso I (nesudėtingų) statinių grupei, kai:
  • sklypo (ar jo dalies) tvora - ažūrinė (vielos tinklo, metalo juostų, virbų, medžio tašelių, vytelių, karčių ir pan.) su betoniniais, metaliniais ar mediniais stulpais (išskyrus tvorą iš spygliuotos vielos), ne aukštesnė kaip 1,8 m;
  • tokių pačių konstrukcijų, ne aukštesnė kaip 2 m ganyklos tvora žemės ūkio paskirties žemėje;
  • ištisinė tvora iš medinių lentelių ar tašelių su mediniais, metaliniais ar betoniniais stulpais, ne aukštesnė kaip 1,8 m;
II grupės nesudėtingiems statiniams priskiriamos ištisinės mūrinės, gelžbetoninės ir metalinės sklypų tvoros, ne aukštesnės kaip 1,8 m.
I grupės tvorai neprivalomas statinio projektas ir nereikalingas statybos leidimas, o II grupės statiniui leidimas reikalingas, tačiau jis išduodamas supaprastinta tvarka.
Tvora turi neišeiti už Jūsų sklypo ribų.
Bet kokia tvora ant sklypo ribos gali būti statoma, tik turint rašytinį gretimo sklypo savininko sutikimą. Be gretimo sklypo savininko sutikimo prie sklypo ribos (tvoros konstrukcijoms neperžengiant sklypų ribos) tvoras galima statyti:
1) statytojo sklypo šiaurinėje pusėje (tarp (>)315° ir (<)45º) - ažūrinę tvorą, kurios kiaurymių
plotas didesnis už 50% bendro tvoros ploto (įskaitant ir stulpų bei tvoros cokolinės dalies,
metančios šešėlį į gretimą sklypą, plotą) (toliau - kiaurymių plotas);
2) statytojo sklypo rytinėje (tarp 45° ir 135°) ir vakarinėje (tarp 225° ir 315°) pusėse:
ažūrinę tvorą, kurios kiaurymių plotas didesnis už 25%;
3) statytojo sklypo pietinėje pusėje (tarp (>)135° ir (<)225°) – tvoros tipas nereglamentuojamas.

www.autoreviu.lt: Automobilių vagies prisipažinimas

Portale perspausdintas straipsnis iš neįvardintų Rusijos žiniasklaidos priemonių.
Nieko labai naujo ir įspūdingo, tik priminimai, kad nuo žioplumo vaistų nėra, kad automobilį šiek tiek apsaugoti gali sudėtingesnė nei tipinė tai klasei apsaugos sistema ir, kad, jeigu konkrečiai Jūsų automobilis yra nusižiūrėtas - tik laiko klausimas, kada jo neteksite.

2010 m. gegužės 9 d.

Kailinių drabužių parduotuvė pakartotinai apvagiama - nuostolis ~200 kLt - kodėl?

Kaip rašoma www.delfi.lt portale, apiplėšta kailinių gaminių parduotuvė prekybos pasaže. Kol kas daugiau duomenų nėra, tačiau keisčiausia, kad parduotuvė jau buvo nukentėjusi nuo vagių praėjusį rugpjūtį. Tuomet sėkmingam apiplėšimui padėjo visas kompleksas:
  • neveikianti vaizdo stebėjimo sistema;
  • kažkokia neaiški signalizacija, kuri "nemato" nukirptų jutiklių laidų, dūžtančių vitrininių stiklų ir varstomų durų;
  • niekaip nuo mechaninio poveikio neapsaugotos vitrinos;
  • pragręžiamos ir išlaužiamos lauko durų spynos.
Nežinau tyrimo rezultatų, tačiau sudėjus tiek palankių aplinkybių praėjusį rugpjūtį ir pakartotiną vagystę šiomis dienomis, žinutės komentaruose vyrauja sąmokslo dėl draudimo išmokos teorijos...
Per mažai žinau, tad apibendrinimų nesiimsiu...

2010 m. gegužės 8 d.

Ar padės apsaugos signalizacija ir vaizdo kameros?

Kaip rašo klaipeda.diena.lt naujienų portalas, Klaipėdos miesto savivaldybė, įsigijusi du brangius konteinerinius tualetus, niekaip nesugeba jų apsaugoti nuo vandalų (aš juos vadinčiau plėšikais), išlaužiančių pinigų surinkimo dėžutes.
Mano požiūriu, vienintelis efektyvus būdas apsaugoti tualetus, yra pinigų rinkimo automatus pakeisti į žetoninius ar kortelinius. Kol keliasdešimt litų bus ne vietoje padėta, tol bus kas juos paima.
 Suprantama, pakeitus mokėjimo būdą atsiranda patogumo bei žetonų įsigijimo klausimas. Bet gal tai išspręsti paprasčiau nei statyti vaizdo kameras ir "už brangiai" samdyti saugos tarnybas?

2010 m. gegužės 5 d.

Omnitel judesio jutiklis su SIM kortele - ELDES EPIR

Nuotaikingas filmukas apie, mano požiūriu, savo kainą sunkiai pateisinantį produktą:



Šį lietuvių inžinierių sukurtą gaminį sudaro PIR technologijos judesio jutiklis "sukergtas" su mobiliuoju telefonu. Išleidę kelis šimtus litų Jūs gaunate galimybę stebėti vieną patalpą, pasiklausyti joje kylančių garsų bei gauti informaciją apie el. tiekimo tinklo (ne)veikimą. EPIR nereikalauja specialiai apmokyto personalo įdiegimui, vartotojui pakanka įdėmiai perskaityti vartotojo instrukciją.
Tačiau, kad ir kaip beskaičiuočiau, išlaidos metams - nuo 246 Lt, o realios apsaugos sistemos namuose nėra. 
Turbūt brangiausiai rinkoje kainuojantis gaminio elementas - GSM modulis. Jo galimybės labai plačios, tačiau šiame įrenginyje - neišnaudojamos. EPIR funkcionalumas neplečiamas, tad neturėsite išorinės sirenos (mano nuomone, psichologinis sirenos poveikis yra svarbus), papildomų apsaugos ar gaisro jutiklių, galimybių kontroliuoti kitus patalpų parametrus. 
Galima tikslinė auditorija - būsto be signalizacijos nuomininkai, įsikūrę daugiabučio ne pirmame ir ne paskutiniame aukšte, siekiantys kontroliuoti neteisėtą patekimą per buto duris. 
Tačiau viena iš svarbiausių apsaugos sistemų funkcijų - Jūsų turto, sveikatos ir gyvybės sauga nakties miego metu. Diegiant paprastą apsaugos sistemą, tos pačios buto durys kontroliuojamos magnetiniu kontaktu, o judesio jutiklis atlieka tik papildomos saugos funkciją. Tokią sistemą nakties metu galima priduoti specialiu režimu: magnetinis kontaktas (t.y. lauko durų atidarymas) stebimas, o judesio jutiklis (buto prieškambario tūris) - ne. Jūs galite laisvai vaikščioti po butą ir tuo pačiu jaustis saugesni kai miegate - net trumpas signalizacijos sirenos suveikimas Jus nedelsiant pažadins ir, greičiausiai, išbaidys vagis, kurie tikėjosi tylomis "apšvarinti" Jūsų būstą.
EPIR atveju, kai esate namuose, jums teks nakčiai palikti sistemą išjungtą, kadangi daugumos butų išplanavimas toks, kad per signalizacijos saugomą prieškambarį patenkama į kai kuriuos kambarius, virtuvę ar kitas patalpas. 
Mano nuomone, labai taupantys, sistemai skirtus pinigus geriau išleistų turto draudimui, o jį turint, pagalvokite apie sustiprintas duris ir kokybiškas spynas.

2010 m. gegužės 4 d.

Kaip pasirinkti apsaugos priemones (III): Ką saugosime?

Taigi, tarkime, kad jau apsidairėte "nauju" žvilgsniu aplinkui, kaip rašiau ankstesniame straipsnyje. Įvertinote, kaip atrodo Jūsų būstas kaimynų aplinkoje, kokios saugos priemonės vyrauja ir kiek patys esate "patrauklesni" atsitiktiniams nusikaltėliams.
Jei tingite daugiau galvoti, galite tiesiog pasistatyti tvirtesnę tvorą, nei kaimyno, įsidiegti signalizaciją, kaip kitas kaimynas padaręs, gal susimontuoti apsaugines žaliuzes, kokias trečias turi...
Atsitiktinis nusikaltėlis dažniausiai brausis ten, kur matys lengviausią priėjimą ir brangiausias greitai pasiekiamas vertybes, todėl aukščiau įvardintas būdas iš bėdos tinkamas nuo tokios grėsmės apsisaugoti.

Jei norite apsaugos, pritaikytos būtent Jūsų turtui, siūlau sekančius žingsnius:
 - Pereikite per namus ir susirašykite turtą, kurį galima ir yra patrauklu pavogti.
 - Sąrašą suskirstykite į tris grupes:
   1) vertingi "ant akių" galintys būti daiktai (mobilūs telefonai, piniginės, paveikslai, suvenyrai);
   2) vertingi ar lengvai parduodami nedideli daiktai, kuriems pasiekti ar susikrauti reikia laiko, bet galima išsinešti krepšiais;
   3) reikalaujantys transporto, fizinių jėgų ir laiko pakrovimui, dažniausiai stambūs daiktai.
Visus išvardintus dalykus įvertinkite pinigais ir nuspręskite kurias iš šių grupių sieksite apsaugoti.

Trečiai grupei, jeigu Jūsų būstas nėra vienkiemis viduryje laukų, gali pakakti tiesiog teisingai sumontuotos vietinės signalizacijos. Tokiai patriukšmavus keliolika minučių, tikėtina, kaimynai vis tiek žvilgtelės per langą ir pastebės asmenų judėjimą Jūsų kieme.
Antrai vertybių grupei saugoti skirtą apsaugos signalizaciją jau reikėtų jungti į saugos tarnybos centrinį pultą.
O pirmą grupę tinkamai apsaugoti daug sunkiau.
Kad nustatyti kiek tas "sunkiau", visų pirma susižinokite, o, jei galite, ir patikrinkite, per kiek laiko saugos tarnybos ekipažas įsipareigoja atvykti į Jūsų būstą. Tada pridėkite 1-4 minutes galimam aliarmo signalo vėlinimui ir turėsite trukmę, kiek laiko reikia užlaikyti įsibrovėlį prieš pasiekiant Jūsų turtą. 
Tarkime, kad suskaičiuotas laikas yra 8 minutės. Žaibiškai vagystei įvykdyti dažniausiai pakanka 1-2 minučių, tad Jūsų užduotis, suveikus signalizacijai, "užimti" įsibrovėlį daugiau kaip 7 minutes.
Tokią konkrečią užduotį ir turėtumėte formuluoti langų ir durų gamintojams statydami ar rekonstruodami savo būstą. 
Tęsinys kitame straipsnyje, o šįkart baigdamas priminsiu, kad diegiant apsaugos signalizaciją stenkitės jutiklius sumontuoti taip, kad neteisėtas įsibrovimas būtų pastebėtas kuo anksčiau. Jeigu signalizacija suveiks tik įsibrovėliui jau esant viduje, greičiausiai bus visiškai nesvarbu, kad jis lauždamas duris ar langą užgaišo visas 20 minučių... ;) 

PRIMINIMAS: jeigu Jūsų būste bus laikomos išskirtinės vertybės ar dideli kiekiai pinigų ir pan., pasikartosiu: - visą projektavimą ir diegimą patikėkite specialistams.

2010 m. gegužės 1 d.

Tyrimas: vagys mato kitaip

Labai daug naudingų minčių, galvojantiems apie savo namų saugumą:

Nepalikite raktų plokštelinėse spynose

Šiais laikais galima rinktis įvairaus saugumo bei kainos plokštelines spynas. Tipiškai joms išlaužti reikia didesnio vagies pasirengimo bei žinių. Tačiau ir aukščiausios klasės plokštelinė spyna tampa lengvai pažeidžiama, jeigu, užsirakinę iš vidaus, raktą paliekate spynoje.
Filmukas apie tai žemiau:





Man asmeniškai teko įsitikinti šia tiesa.
Kartą, kaimynė, turinti trimetį mažylį, išėjo į laiptinę, o vaikas, likęs viduje, pasuko paliktą spynoje raktą ir užsirakino.
Tuo metu buvau namuose, tad kaimynė paprašė mano pagalbos.
Iki tol niekada neteko turėti reikalų su spynų atrakinimu, tačiau replėmis iš ilgų vinių pasidariau kablius ir jais iš išorės atsukau raktą į pradinę padėtį.
Be jokio išankstinio pasiruošimo, sugadinęs kokias penkias vinis, kol pasidariau tinkamą, duris atrakinau per ~10 minučių.
Saugaus vakaro Jums. Nepalikite nakčiai plokštelinio rakto spynoje :)

2010 m. balandžio 26 d.

Kaip pasirinkti apsaugos priemones (II): Saugi kaimynystė

Kaip žadėjau ankstesniame straipsnyje, šiandien apžvelgsiu mus supančios aplinkos vertinimą saugos požiūriu bei galimybes saugą padidinti.
Pirma siūlau išvažiuoti ar išeiti iš namų ir ramiai grįžtant dairytis aplinkui. Pabandykite pažvelgti į Jūsų namus supančią aplinką, tarsi pirmą kartą čia būdami.
Individualaus namo atveju stebėkite savo kvartalą: kokie namai jame vyrauja, ar kiemai uždari ir su aklinom tvorom ar atviri aplinkai. Kiek jie patraukliai ir „turtingai“ atrodo, kokie vartai, durys, langai, vitrinos vyrauja, ar yra apsauginės žaliuzės, apsaugos signalizacijos blykstės ant fasado.
Buto atveju apsidairykite kieme: prisiminkite, kur mėgsta būriuotis Jums nerimą keliantys asmenys, stebėkite kokie namai aplinkui, kiek saugi atrodo Jūsų laiptinė, lyginant su gretimomis. Kaip atrodo Jūsų langai, balkonas, kas iš lauko per juos matosi? O kokie langai Jūsų kaiminystėje? Kokios Jūsų buto durys ir spynos, lyginant su kaimynais?
Šių išvardintų klausimų tikslas yra padėti Jums įsijausti į ieškančio taikinių vagies kailį. Pabandykite įvertinti, kiek išoriškai Jūsų nuosavybė atrodo patraukliai potencialiems nusikaltėliams, lyginant su kaimynais. Jei aplink vyrauja namai su apsauginėmis žaliuzėmis, dengiančiomis langus ir vitrinas, aukštomis tvoromis bei signalizacijos blykstėmis ant pastatų fasadų, Jums teks neatsilikti, idant Jūsų būstas netaptu išoriškai patrauklesniu už aplinkinius.
Jeigu matote, kad Jūsų namas ar butas išsiskiria aplinkoje ar tiesiog iš lauko lengvai pastebimi vertingi daiktai būsto viduje, apgalvokite, kokiomis priemonėmis šį įspūdį galite susilpninti ar pašalinti. Tik nesant tokių priemonių galvokite apie bendrą objekto saugos sustiprinimą.
Niekad nepamirškite geros kaiminystės teikiamų galimybių. Jei sutariate su kaimynais, atvirai su jais aptarkite saugos klausimą. Gal mąstant kartu kils idėjų kaip galite vienas kitam padėti.
Jeigu diegiat elektroninę apsaugos signalizaciją, pasiūlykite artimiausiems kaimynams panašias sistemas. Net Jūsų būsto signalizacijai esant prijungtai prie saugos tarnybos pulto, yra naudinga keliems kaimynams gauti trumpasias žinutes apie bet kurio iš Jūsų su kaimynais būste suveikusią signalizaciją. Nereikia suveikimo atveju bėgti su šluota potencialių vagių vaikyti, tačiau pasižiūrėti per langus, tvorą ar durų akutę – nepakenks. Tai bus naudinga Jums išvykus iš namų, kadangi gavęs žinutę apie suveikusią signalizaciją, turėsite kam paskambinti ir paklausti ką mato ir girdi. Tokią pačią naudą gaus ir Jūsų kaimynas.

2010 m. balandžio 19 d.

Kaip pasirinkti apsaugos priemones (I): Saugumas prasideda nuo sienų

Dažnai atsitinka, kad siekdamas saugumo Užsakovas prašo manęs suprojektuoti apsaugos signalizaciją, pridėti kelias nebrangias vaizdo stebėjimo kameras ir… viskas! Na, dar gaisro signalizaciją, nes įstatymai reikalauja…
Pamirštama, kad apsaugos signalizacija skirta tik nusikalstamam veikimui užfiksuoti, o ne nuo jo apsaugoti.
Kaip rašoma šiame www.delfi.lt portalo straipsnyje, tampa populiaru į visokius lengvų konstrukcijų statinius brautis tiesiog per sienas ar lubas, nekalbant jau apie vitrinas, langus ir duris. Kitame to paties portalo straipsnyje patalpinta vaizdo stebėjimo sistemos kamerų užfiksuota žaibiška vagystė iš dviračių parduotuvės. O čia, viena „stipriausių“ mano pastaruoju metu pastebėtų vagysčių, įvykdyta Paryžiuje, kur nusikaltėliai į banko saugyklą pateko tiesiog išgriovę skylę sienoje šalia saugyklos durų. Akivaizdus įvairių sričių projektuotojų ir statytojų nesusikalbėjimas objekte, kuriame, atrodo, tokios klaidos neįmanomos, bei, informacijos apie silpną sieną nutekėjimas, suteikė puikų šansą vagims.

Taigi, apibendrinant:
1. Apie saugą pradėkite galvoti jau nuo jus supančios aplinkos įvertinimo (kaimyniniai pastatai, privažiavimo kelias, kokie kaimynai Jus supa…);
2. Nepamirškite sienų ir stogų, ypač lengvų konstrukcijų pastatuose;
3. Skirkite laiko langų, durų ir vitrinų pasirinkimui ne tik pagal dizainą ir teikiamą šilumos izoliaciją, bet ir pagal norimą saugumo klasę
4. Tik tada ir ne anksčiau galvokite apie elektroninės signalizacijos poreikį. Kas reaguos į jos suveikimą? Kaimynai, ar reikalingas prijungimas prie licencijuotos saugos tarnybos centrinio pulto?
5. Apsidrauskite savo turtą – dažnai tai yra labai nedaug kainuojanti paslauga, stipriai mažinanti galvos skausmą ne tik po vagystės, bet ir po vandens krioklio iš aukščiau gyvenančio kaimyno virtuvės ar tiesiog prakiurusio stogo… Nuo ko dar galite apsidrausti, Jums papasakos bet kuris draudimo brokeris.
6. Šis punktas labiau visuomeniniams bei komerciniams objektams: skirkite resursus juridiniams procedūriniams saugos proceso klausimams spręsti.

Sekančiuose šio tinklapio straipsniuose planuoju daugumą iš šių punktų apžvelgti išsamiau.

2010 m. balandžio 18 d.

Apsaugos signalizacijos projektavimas – užburtas ratas

Labai dažnai apsaugos sistemos diegiamos be projekto arba su simboliškai atliktu projektu. Jame nerasime informacijos apie rizikų, pavojų, galimų grėsmių įvertinimą, nebus pagrįsti siūlomi techniniai sprendiniai, o ir projekto turinys apims tik elektroninių apsaugos sistemų dalį. Neieškokite tokiuose projektuose suformuluotų reikalavimų durų mechaniniam atsparumui, langų užraktams ir panašiems dalykams.

Net jei projektuotojas, entuziazmo pagautas, imasi suderinti saugos komponentus taip, kad jų teikiamas apsaugos lygis būtų panašus ir papildytų vienas kitą, dažnai visą sistemą apgriauna diegėjas, siūlydamas Klientui tai, kas paprasčiau įdiegiama ar yra tiesiog pelningiau. Pagal teisės aktus projektuotojas turėtų prižiūrėti projekto vykdymo eigą, tačiau užsakovas, taupydamas, dažniausiai nesamdo projektuotojo šiems darbams. Pasitenkinama bendruoju statybos prižiūrėtoju arba savo nuomone. Taip gimsta objektai, kurių saugai išleisti dideli pinigai, tačiau vagys ir kitokio plauko nusikaltėliai džiaugiasi: - Pas mus (t.y. Lietuvoje) įsilaužti taip paprasta...

Taigi, turime užburtą ratą: projektuotojai kepa simbolinius projektus, nes Užsakovai tam skiria labai mažas lėšas, o Užsakovai nemoka už projektavimą daugiau, nes tiesiog nėra už ką mokėti…